Gramatinis laikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 84.15.190.52 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Gramatinis laikas''' – [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] [[gramatinė kategorija]] reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu. |
'''Gramatinis laikas''' – [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] [[gramatinė kategorija]] reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu. |
||
Vertinant iš dabarties, esamosios padėties, yra trys pagrindiniai laikai: [[būtasis laikas|būtas]], [[esamasis laikas|esamas]] ir [[būsimasis laikas|būsimas]]. |
Vertinant iš dabarties, esamosios padėties, yra trys pagrindiniai laikai: [[būtasis laikas|būtas]], [[esamasis laikas|esamas]] ir [[būsimasis laikas|būsimas]]. Kai kurios kalbos turi tik du atskirus laikus, pavyzdžiui, būtąjį ir nebūtąjį arba būsimąjį ir nebūsimąjį. Taip pat egzistuoja belaikės kalbos, pavyzdžiui, [[kinų kalba]], kuri, kaip tradiciškai laikoma, nėra kaitoma laikais. Kita vertus, kai kurios kalbos turi laikus su tiksliomis savybėmis – atskiriama tolima ir artima praeitis arba artima ir tolima ateitis. |
||
Dažniausiai laikas išreiškia veiksmo santykį su esamuoju momentu. Kartais veiksmo santykis gali būti nurodomas ne su esamuoju momentu, o su tam tikru momentu praeityje ar ateityje (su momentu apie kurį kalbama). Toks laikas vadinamas [[reliatyvus ir absoliutus laikas|reliatyviu]] (laikas, išreiškiantis veiksmo santykį su esamuoju momentu, vadinamas ''absoliučiu''). |
|||
Laiko kategorijai priklauso veiksmažodžio formos, be taip pat kitų galimų reikšmių ir priklausomybės atitinkamoms kategorijoms ([[veikslas|veikslo]] ir [[nuosaka|nuosakos]]), žyminčios kalba išsakomo veiksmo [[laikas|laiko]] santykį su esamuoju momentu. Be pagrindinės laikinės padėties, [[praeitis|praeities]], [[dabartis|dabarties]] ir [[ateitis|ateities]], nusakymo, įvairiose kalbose gali būti ir patikslintos prasmės laikų, pvz., nusakančių kiek toli į praeitį arba ateitį veiksmas vyko ar vyksta. Kai kurios kalbos taip pat skiria nebūtą, nesamą ir nebūsimą laikus; gramatinis laikas tada turi abiejų likusių neatmestų laikų prasmę. |
|||
Laiko kategorija glaudžiai susijusi su [[veikslas|veikslo]] kategorija. Kai kuriose kalbose tai, kas tradiciškai laikoma laikais, šiuolaikinėje analizėje laikoma laiko ir veikslo kombinacijomis. Be laikų ir veikslų veiksmažodžiai taip pat gali būti kaitomi ir [[nuosaka|nuosakomis]]. Kadangi dažnai šios trys kategorijos nėra išreikštos atskirai viena nuo kitos, kai kurios kalbos gali būti analizuojamos pasitelkiant kompleksinę [[Laiko, veikslo ir nuosakos sistema|laiko, veikslo ir nuosakos sistemą]]. |
|||
Gramatinio laiko kategorija kartu su [[nuosaka]], [[rūšis (gramatika)|rūšimi]], [[veikslas|veikslu]] ir [[asmuo (gramatika)|asmenimi]] yra viena iš bent penkių gramatinių kategorijų, kurias gali turėti veiksmažodis. |
|||
Laiko kategorijai priklauso veiksmažodžio formos be taip pat kitų galimų reikšmių ir priklausomybės atitinkamoms kategorijoms ([[veikslas|veikslo]] ir [[nuosaka|nuosakos]]), žyminčios kalba išsakomo veiksmo [[laikas|laiko]] santykį su esamuoju momentu. |
|||
| ⚫ | |||
Gramatinis laikas yra kaitomas asmenis ir skaičius (vns.: aš, tu, ji – ji; dgs.: mes, jūs, jie – jos) žyminčiomis priesagomis. |
|||
{{kalb-stub}} |
|||
| ⚫ | |||
18:38, 18 liepos 2017 versija
Gramatinis laikas – veiksmažodžio gramatinė kategorija reiškianti sakomo veiksmo santykį su esamuoju momentu.
Vertinant iš dabarties, esamosios padėties, yra trys pagrindiniai laikai: būtas, esamas ir būsimas. Kai kurios kalbos turi tik du atskirus laikus, pavyzdžiui, būtąjį ir nebūtąjį arba būsimąjį ir nebūsimąjį. Taip pat egzistuoja belaikės kalbos, pavyzdžiui, kinų kalba, kuri, kaip tradiciškai laikoma, nėra kaitoma laikais. Kita vertus, kai kurios kalbos turi laikus su tiksliomis savybėmis – atskiriama tolima ir artima praeitis arba artima ir tolima ateitis.
Dažniausiai laikas išreiškia veiksmo santykį su esamuoju momentu. Kartais veiksmo santykis gali būti nurodomas ne su esamuoju momentu, o su tam tikru momentu praeityje ar ateityje (su momentu apie kurį kalbama). Toks laikas vadinamas reliatyviu (laikas, išreiškiantis veiksmo santykį su esamuoju momentu, vadinamas absoliučiu).
Laiko kategorija glaudžiai susijusi su veikslo kategorija. Kai kuriose kalbose tai, kas tradiciškai laikoma laikais, šiuolaikinėje analizėje laikoma laiko ir veikslo kombinacijomis. Be laikų ir veikslų veiksmažodžiai taip pat gali būti kaitomi ir nuosakomis. Kadangi dažnai šios trys kategorijos nėra išreikštos atskirai viena nuo kitos, kai kurios kalbos gali būti analizuojamos pasitelkiant kompleksinę laiko, veikslo ir nuosakos sistemą. Laiko kategorijai priklauso veiksmažodžio formos be taip pat kitų galimų reikšmių ir priklausomybės atitinkamoms kategorijoms (veikslo ir nuosakos), žyminčios kalba išsakomo veiksmo laiko santykį su esamuoju momentu.