Pietinis purplelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 45 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q54696 (translate me)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Streptopelia decaocto | autorius = Frivaldszky | metai = 1838 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Streptopelia decaocto | autorius = Frivaldszky | metai = 1838 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Pietinis purplelis''' ({{la|Streptopelia decaocto}}, {{en|Eurasian Collared Dove}}) – [[karveliniai|karvelinių]] (''Columbidae'') šeimos paukštis. Panašus į [[paprastasis purplelis|paprastąjį purplelį]], bet nuo jo skiriasi ilgesne uodega, vienspalve kūno viršutine puse ir juoda juostele ant kaklo. Maitinasi [[sėkla|sėklomis]], grūdais, kartais [[bestuburiai]]s ir augalų žaliosiomis dalimis.
'''Pietinis purplelis''' ({{la|Streptopelia decaocto}}, {{en|Eurasian Collared Dove}}) – [[karveliniai|karvelinių]] (''Columbidae'') šeimos paukštis.

[[Vaizdas:Pietinis purplelis.jpg|thumb|left|Pietinis purplelis (''Streptopelia decaocto'')]]
==Išvaizda==
[[Vaizdas: Tourterelle turque MHNT.jpg|thumb|''Streptopelia decaocto'']]

Pietinis purplelis yra [[paprastasis purplelis|paprastojo purplelio]] dydžio. Skiriasi ilgesne uodega, vienspalve kūno viršutine puse ir juoda juostele ant kaklo. [[Patinas|Patino]] ir patelės galva bei užpakalinė kaklo pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Kaklo užpakalinėje dalyje eina juoda skersinė juostelė baltu pakraščiu. Nugara, pečiai ir antuodegis rusvi. Pasmakrė ir gerklė balsvi. Pagurklis ir krūtinė šviesiai rausvi, pilkšvo atspalvio. Pilvas ir kūno šonai melsvai pilki, pauodegys tamsiai pilkas. Uodega ilga, gale su plačia balta juosta. [[Snapas]] juodas. Kojos raudonos. [[Rainelė]] raudona. Jaunikliai be juodos juostelės kaklo srityje, rusvesnių spalvų. Pūkinis apdaras gelsvai pilkas, oda tamsi. Snapas šviesesnės rožinės spalvos.
==Paplitimas==
[[Eurazija|Eurazijoje]] paplitęs nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] pakrančių iki [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]]. Šiaurėje arealas siekia [[Botnijos įlanka|Botnijos įlanką]], [[Baltoji jūra|Baltąją jūrą]], [[Volga|Volgos]] vidurupį, [[Užkaukazė|Užkaukazę]], [[Iranas|Iraną]], pietinę [[Turkmėnistanas|Turkmėniją]], šiaurinį [[Afganistanas|Afganistaną]], pietines [[Himalajai|Himalajų]] priekalnes. Pietuose arealas tęsiasi iki okeaninių [[Azija|Azijos]] pakrančių, [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Žiemoja arealo ribose.

Sutinkamas visoje [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Gausus kai kurių miestų želdiniuose.

==Biologija==

Laikosi miestų ir stambesnių gyvenviečių želdiniuose: parkuose, skveruose, alėjose, kiemų ir gatvių želdiniuose, kapinėse, botanikos soduose. Dažnesni prie šiukšlynų, sąvartų. Balsas primena tūtavimą. Beveik ištisus metus gyvena poromis, būriuojasi tik žiemą ir prie maitinimosi vietų. Žiemoja paprastai gausesnėse lapuočių medžių grupėse: [[kaštonas|kaštonų]], [[liepa|liepų]], [[klevas|klevų]], [[ąžuolas|ąžuolų]]. Nakvoja susiglaudę po du. Per šalčius, pūgas glaudžiasi prie inkilų, stambių šakų, ieško užuovėjos.

Vienoje dėtyje paprastai būna 2 kiaušiniai, perimi abiejų paukščių maždaug 15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna maždaug 19 dienų. Juos maitina abu tėvai. Pietiniai purpleliai per metus gali išauginti dvi arba tris vadas.

Maistą renka ant žemės. Lesa [[javai|javų]] grūdus, [[kviečiai|kviečius]], [[rugiai|rugius]], [[žirnis|žirnius]], piktžoles, maisto atliekas, [[vabzdžiai|vabzdžius]], [[lerva|lervas]] ir kt.

==Galerija==
<gallery>
Image:Pietinis purplelis.jpg|Pietinis purplelis
Image: Tourterelle turque MHNT.jpg|Pietinio purplelio kiaušinis
Image:Streptopelia decaocto Malaga.jpg|Pietiniai purpleliai miesto aplinkoje
</gallery>
{{Commons|Streptopelia decaocto}}
{{Commons|Streptopelia decaocto}}


==Šaltiniai==
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
[[Kategorija:Karveliniai]]
[[Kategorija:Karveliniai]]

11:19, 7 liepos 2017 versija

Streptopelia decaocto
Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto)
Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Karveliniai paukščiai
( Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
( Columbidae)
Gentis: Purpleliai
( Streptopelia)
Rūšis: Pietinis purplelis
( Streptopelia decaocto)
Binomas
Streptopelia decaocto
Frivaldszky, 1838

Pietinis purplelis (lot. Streptopelia decaocto, angl. Eurasian Collared Dove) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Pietinis purplelis yra paprastojo purplelio dydžio. Skiriasi ilgesne uodega, vienspalve kūno viršutine puse ir juoda juostele ant kaklo. Patino ir patelės galva bei užpakalinė kaklo pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Kaklo užpakalinėje dalyje eina juoda skersinė juostelė baltu pakraščiu. Nugara, pečiai ir antuodegis rusvi. Pasmakrė ir gerklė balsvi. Pagurklis ir krūtinė šviesiai rausvi, pilkšvo atspalvio. Pilvas ir kūno šonai melsvai pilki, pauodegys tamsiai pilkas. Uodega ilga, gale su plačia balta juosta. Snapas juodas. Kojos raudonos. Rainelė raudona. Jaunikliai be juodos juostelės kaklo srityje, rusvesnių spalvų. Pūkinis apdaras gelsvai pilkas, oda tamsi. Snapas šviesesnės rožinės spalvos.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrančių iki Korėjos pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Volgos vidurupį, Užkaukazę, Iraną, pietinę Turkmėniją, šiaurinį Afganistaną, pietines Himalajų priekalnes. Pietuose arealas tęsiasi iki okeaninių Azijos pakrančių, Viduržemio jūros. Žiemoja arealo ribose.

Sutinkamas visoje Lietuvos teritorijoje. Gausus kai kurių miestų želdiniuose.

Biologija

Laikosi miestų ir stambesnių gyvenviečių želdiniuose: parkuose, skveruose, alėjose, kiemų ir gatvių želdiniuose, kapinėse, botanikos soduose. Dažnesni prie šiukšlynų, sąvartų. Balsas primena tūtavimą. Beveik ištisus metus gyvena poromis, būriuojasi tik žiemą ir prie maitinimosi vietų. Žiemoja paprastai gausesnėse lapuočių medžių grupėse: kaštonų, liepų, klevų, ąžuolų. Nakvoja susiglaudę po du. Per šalčius, pūgas glaudžiasi prie inkilų, stambių šakų, ieško užuovėjos.

Vienoje dėtyje paprastai būna 2 kiaušiniai, perimi abiejų paukščių maždaug 15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna maždaug 19 dienų. Juos maitina abu tėvai. Pietiniai purpleliai per metus gali išauginti dvi arba tris vadas.

Maistą renka ant žemės. Lesa javų grūdus, kviečius, rugius, žirnius, piktžoles, maisto atliekas, vabzdžius, lervas ir kt.

Galerija

Šaltiniai

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.