Šalminė antis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Migrating 4 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q244350 (translate me) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Netta rufina | autorius = Pallas | metai = 1773 }} |
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Netta rufina | autorius = Pallas | metai = 1773 }} |
||
{{Taxobox_pabaiga}} |
{{Taxobox_pabaiga}} |
||
'''Šalminė antis''' ({{la|Netta rufina}}, {{en|Red-crested Pochard}}, {{de|Kolbenente}}) – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio paukštis. |
'''Šalminė antis''' ({{la|Netta rufina}}, {{en|Red-crested Pochard}}, {{de|Kolbenente}}) – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') būrio paukštis. |
||
==Išvaizda== |
|||
[[Vaizdas:Female Red-crested Pochard 800.jpg|thumb|left|260px| |
[[Vaizdas:Female Red-crested Pochard 800.jpg|thumb|left|260px|Patelė]] |
||
Šalminė antis yra [[didžioji antis|didžiosios anties]] dydžio. [[Patinas|Patiną]] lengva pažinti iš ryškiai rudos galvos, raudono [[snapas|snapo]], juodos krūtinės ir pilvo. Paukščiui skrendant, beveik per visą sparną matyti plati balta juosta. Patelė iš tolo atrodo pilkai ruda, šviesesniais skruostais. Patino kakta, skruostai, didesnė kaklo dalis raudonai rudi. Viršugalvis ir pakaušio plunksnos ilgesnės, išmargintos šviesiomis rusvomis dėmelėmis. Pagurklis rudai juodas. Nugaros vidurinė dalis, daug sparno dengiamųjų plunksnų šviesiai rudi. Pečių srityje baltos dėmės. Sparnų veidrodėlis baltas, jo užpakalinis kraštas pilkas. Krūtinė ir pilvas juodi. Kūno šonuose didelės baltos dėmės. Snapas raudonas. Kojos raudonos su juosvomis plėvėmis. [[Rainelė]] raudonai ruda. Patelė be kuodo, nugarinės pusės plunksnos tamsiai rudos su tamsiomis dėmėmis bei šviesiais kraštais. Sparnų veidrodėlis rusvo atspalvio, blizgantis arba be blizgesio. Kaklas iš viršaus ryškiai rudas. Pilvinė pusė pilkai ruda. Snapas pilkas, jo galas rausvas. Kojos rausvos, plėvės juosvos. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Sparnų veidrodėlis baltas su rusvu atspalviu. Pilvinė pusė rusva, išmarginta smulkiomis dėmelėmis. Jaunikliai panašūs į patelę bet šviesesni. |
|||
==Paplitimas== |
|||
[[Eurazija|Eurazijoje]] paplitusi nuo [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] iki [[Altajus (Mongolija)|Altajaus]], [[Lobnoras|Lobnoro]]. Šiaurėje arealas siekia [[Jutlandijos pusiasalis|Jutlandijos pusiasalį]], [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] šiaurinę pakrantę, [[Kubanė|Kubanę]], [[Kazachstanas|Kazachstaną]]. Į pietus paplitusi iki šiaurinės [[Afganistanas|Afganistano]] dalies, [[Iranas|Irano]], [[Užkaukazė|Užkaukazės]], [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]]. Žiemoja [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] baseine, [[Pietų Azija|Pietų Azijoje]]. |
|||
[[Lietuva|Lietuvoje]] labai retai pastebima rūšis. |
|||
==Biologija== |
|||
Peri [[nendrė|nendrėmis]] apaugusiuose giliuose dideliuose ežeruose. Aktyvesnė dieną. Monogamai. [[Lytinė branda|Lytiškai]] subręsta pirmaisiais arba antraisiais gyvenimo metais. |
|||
Lizdas būna sausumoje, lygioje vietoje ar po krūmu, sausos pernykštės žolės priedangoje. Jį krauna patelė iš nendrių bei [[švendras|švendrų]] stiebų, lapų, kitų smulkių augalų dalių. Dėtyje paprastai būna 6–9 kiaušiniai, perimi apie 27 dienas. Šalminės anties jaunikliai auga lėčiau negu kitų ančių. |
|||
Minta tik augaliniu maistu: [[maurabragis|maurabragiais]], [[nertis|nertimis]], [[plūdena|plūdenomis]], sulesa ir prie augalų prikibusius [[moliuskas|moliuskus]] bei [[vėžiagyviai|vėžiagyvius]]. |
|||
{{orni-stub}} |
|||
{{Vikižodynas|šalminė antis|no=T}} |
{{Vikižodynas|šalminė antis|no=T}} |
||
{{Commons|Netta rufina|no=T}} |
{{Commons|Netta rufina|no=T}} |
||
==Šaltiniai== |
|||
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga''. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990. |
|||
[[Kategorija:Antiniai]] |
[[Kategorija:Antiniai]] |
||
14:37, 6 liepos 2017 versija
| Netta rufina | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šalminė antis (Netta rufinaa) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Netta rufina Pallas, 1773 |
Šalminė antis (lot. Netta rufina, angl. Red-crested Pochard, vok. Kolbenente) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda
Šalminė antis yra didžiosios anties dydžio. Patiną lengva pažinti iš ryškiai rudos galvos, raudono snapo, juodos krūtinės ir pilvo. Paukščiui skrendant, beveik per visą sparną matyti plati balta juosta. Patelė iš tolo atrodo pilkai ruda, šviesesniais skruostais. Patino kakta, skruostai, didesnė kaklo dalis raudonai rudi. Viršugalvis ir pakaušio plunksnos ilgesnės, išmargintos šviesiomis rusvomis dėmelėmis. Pagurklis rudai juodas. Nugaros vidurinė dalis, daug sparno dengiamųjų plunksnų šviesiai rudi. Pečių srityje baltos dėmės. Sparnų veidrodėlis baltas, jo užpakalinis kraštas pilkas. Krūtinė ir pilvas juodi. Kūno šonuose didelės baltos dėmės. Snapas raudonas. Kojos raudonos su juosvomis plėvėmis. Rainelė raudonai ruda. Patelė be kuodo, nugarinės pusės plunksnos tamsiai rudos su tamsiomis dėmėmis bei šviesiais kraštais. Sparnų veidrodėlis rusvo atspalvio, blizgantis arba be blizgesio. Kaklas iš viršaus ryškiai rudas. Pilvinė pusė pilkai ruda. Snapas pilkas, jo galas rausvas. Kojos rausvos, plėvės juosvos. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Sparnų veidrodėlis baltas su rusvu atspalviu. Pilvinė pusė rusva, išmarginta smulkiomis dėmelėmis. Jaunikliai panašūs į patelę bet šviesesni.
Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Pirėnų pusiasalio iki Altajaus, Lobnoro. Šiaurėje arealas siekia Jutlandijos pusiasalį, Juodosios jūros šiaurinę pakrantę, Kubanę, Kazachstaną. Į pietus paplitusi iki šiaurinės Afganistano dalies, Irano, Užkaukazės, Mažosios Azijos. Žiemoja Viduržemio jūros baseine, Pietų Azijoje.
Lietuvoje labai retai pastebima rūšis.
Biologija
Peri nendrėmis apaugusiuose giliuose dideliuose ežeruose. Aktyvesnė dieną. Monogamai. Lytiškai subręsta pirmaisiais arba antraisiais gyvenimo metais.
Lizdas būna sausumoje, lygioje vietoje ar po krūmu, sausos pernykštės žolės priedangoje. Jį krauna patelė iš nendrių bei švendrų stiebų, lapų, kitų smulkių augalų dalių. Dėtyje paprastai būna 6–9 kiaušiniai, perimi apie 27 dienas. Šalminės anties jaunikliai auga lėčiau negu kitų ančių.
Minta tik augaliniu maistu: maurabragiais, nertimis, plūdenomis, sulesa ir prie augalų prikibusius moliuskus bei vėžiagyvius.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.