Miyamoto Musashi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sandre0 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Musashi_ts_pic.jpg|thumb|Mijamoto Musaši|307x307px]]'''Musaši Mijamoto''' (宮本 武蔵 jap. Gyveno  1584m.  birželio 13 d. - 1645m. birželio mėn.) - garsus japonų samurajus, laikomas labiausiai įgudusiu kardininku [[Japonijos istorija]]. Taip pat žinomas vardais: Mijamoto Bennosuke, Niten Doraku (Budistinis vardas), Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (Pilnas vardas), yra legendinė asmenybė Japonijos istorijoje. Musaši Mijamoto žinomas, kaip vienas garsiausių XVII amžiaus karys, žymus savo kovų technika ir  pralaimėjąs vos kelias dvikovas per visą savo gyvenimą. [[Samurajus]] meistriškai valdė [[Katana]]<nowiki/>s, šaudė lanku, valdė ietį, mėtomus ginklus, taip pat sukūrė dviejų kardų kovos techniką. Įkūrėjas kardų kovojimo skiliaus ir mokyklos vadinamos Hioho Niyen Iči-riū (Niten-ryū). Taip pat garsus tapytojas, skulptorius ir rašytojas, palikęs žymių darbų Japonijos kultūros istorijoje. Autorius žymios kovojimo strategijų ir filosofijos knygos „Penkių žiedų knyga“ kuri skaitoma ir šiomis dienomis.
[[Vaizdas:Musashi_ts_pic.jpg|thumb|Mijamoto Musaši|307x307px]]'''Musaši Mijamoto''' (宮本 武蔵 jap. Gyveno  1584m.  birželio 13 d. - 1645m. birželio mėn.) - garsus japonų samurajus, laikomas labiausiai įgudusiu kardininku [[Japonijos istorija]]. Taip pat žinomas vardais: Mijamoto Bennosuke, Niten Doraku (Budistinis vardas), Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (Pilnas vardas), yra legendinė asmenybė Japonijos istorijoje. Musaši Mijamoto žinomas, kaip vienas garsiausių XVII amžiaus karys, žymus savo kovų technika ir  pralaimėjąs vos kelias dvikovas per visą savo gyvenimą. [[Samurajus]] meistriškai valdė [[Katana]]<nowiki/>s, šaudė lanku, valdė ietį, mėtomus ginklus, taip pat sukūrė dviejų kardų kovos techniką. Įkūrėjas kardų kovojimo stiliaus ir mokyklos vadinamos Hioho Niyen Iči-riū (Niten-ryū). Taip pat garsus tapytojas, skulptorius ir rašytojas, palikęs žymių darbų Japonijos kultūros istorijoje. Autorius žymios kovojimo strategijų ir filosofijos knygos „Penkių žiedų knyga“ kuri skaitoma ir šiomis dienomis.


= Biografija =
= Biografija =

23:54, 2 liepos 2017 versija

Mijamoto Musaši

Musaši Mijamoto (宮本 武蔵 jap. Gyveno  1584m.  birželio 13 d. - 1645m. birželio mėn.) - garsus japonų samurajus, laikomas labiausiai įgudusiu kardininku Japonijos istorija. Taip pat žinomas vardais: Mijamoto Bennosuke, Niten Doraku (Budistinis vardas), Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (Pilnas vardas), yra legendinė asmenybė Japonijos istorijoje. Musaši Mijamoto žinomas, kaip vienas garsiausių XVII amžiaus karys, žymus savo kovų technika ir  pralaimėjąs vos kelias dvikovas per visą savo gyvenimą. Samurajus meistriškai valdė Katanas, šaudė lanku, valdė ietį, mėtomus ginklus, taip pat sukūrė dviejų kardų kovos techniką. Įkūrėjas kardų kovojimo stiliaus ir mokyklos vadinamos Hioho Niyen Iči-riū (Niten-ryū). Taip pat garsus tapytojas, skulptorius ir rašytojas, palikęs žymių darbų Japonijos kultūros istorijoje. Autorius žymios kovojimo strategijų ir filosofijos knygos „Penkių žiedų knyga“ kuri skaitoma ir šiomis dienomis.

Biografija

Vaikystė

Gimė 1584 m.  Mijamoto-Sanoma, Mimasaka provincijoje, Japonijoje. Pilnas vardas Šinmen Musaši no Kami Fudživara no Genšin (新免武蔵守藤原玄信jap.), bet dažniausiai buvo vadinamas Musaši Mijamoto, nuo gimimo vietos pavadinimo.

Motina vardu Omasa mirė tais pačiais metais kai gimė sūnus, todėl Musaši užaugino pamotė Tošiko ir tėvas Šinmen Munisai (新免無二斎jap.). Šinmen Munisai buvo patyręs samurajus, išmanantis kendžiutsu ir juttejutsu  kovų menus. Todėl Mijamoto augo matydamas kaip jo tėvas treniruoja kitus samurajaus kovų meno. Nuo mažumės tėvas mokė kardų meno ir Musaši, nes tai buvo samurajų šeimos tradicija. Dar būdamas vaikas Musaši Mijamoto parodė didelį susidomėjimą ir talentą kendžiutsu. Tačiau kai tėvas Šinmen Munisai išsiskyrė su žmona Tošiko, Musaši buvo išsiųstas gyventu su dėde, kuris buvo vienuolis Šioreian šventykloje. Gyvenant šventykloje Musaši buvo mokomas Dzenbudizmo ,bei rašymo ir skaitymo. Yra minima, kad tėvas retai lankydavo sūnų, o Musaši Mijamoto būnant 9-ių ar 10-ies metų Šinmen Munisai mirė. 

Pirmoji dvikova

Remiantis „Penkių žiedų knyga“ pirmoji Musaši Mijamoto dvikova įvyko 1596 m. jam būnant vos 13 metų, Hirafuku kaime. Musaši į dvikovą ėjo kovoti prieš samurajų Arima Kibei kuris kovėsi Kašima Šinto-Riu stiliumi, mokomas Tsukahara Bokuden (g.1489, m. 1571 m.). Pagal istoriją Arima Kibei buvo arogantiškas karys ir  keliaudamas per Hirafuku nepraleido progos ką nors pakviesti viešai dvikovai. Musaši Mijamoto perskaitęs kvietimą kautis užsirašė kovai. Po kiek laiko žinia pasiekė šventyklą kur gyveno Musaši, kad jo įšukį dvikovai Arima Kibei priėmė. Nors Musaši dėdė ir maldavo šią dvikovą atšaukti, Musaši Mijamoto vis tiek reikiamu laiku atvyko į dvikovą, norėdamas įrodyti savo jėgas. Kibei dvikovoje kovojo su metaliniu kardu Vakizaši (wakizashi ang.), o Mijamoto turėjo tik medinį kardą bokuto. Nors jėgos atrodė nelygios, pasinaudojąs proga Mijamoto pargriovė priešininką ant žemės ir kol Arima bandė atsistoti Musaši jam trenkė tarp akių ir vėliau mirtinai sumušė mediniu kardu. Tokiu būdu Musaši Mijamoto laimėjo savo pirmąją dvikovą.

Kelionės ir kovos

Po trijų metų 1599 m.  Musaši Mijamoto paliko savo šventyklą ir kaimą. Laiką praleido keliaudamas ir tobulindamas savo kendžiutsu techniką ir Katanos valdymo įgūdžius. Taip pat troško tapti geriausiu kardų kovotoju visoje Japonijoje.

1600 m. prasidėjo karas tarp  tarp Tojotomi ir Tokugava klanų. Mūšis vyko dėl Japonijos suvienijimo, prie kurio prisijungė ir Mijamoto. Musaši Mijamoto tuo metu buvo šešiolika metų. Mijamoto kovėsi Tojotomi Hidejoši armijoje, kaip Šinmen klano atsovas dėl to, kad šios šeimos buvo sudariusios sąjungą. Karo metu Musaši intensyviai dalyvavo Fušimi pilies užpuolime liepos mėnesį, apgultos Gifu pilies gynyboje, rugpjūčio mėnesį. Taip pat ir Sekigaharos mūšyje , nors yra sakoma, kad iš šio mūšio Musaši pabėgo. Nepaisant to, kad jis buvo dar labai jaunas, kare kovėsi labai energingai ir protingai.

Įgūdžių tobulinimas ir Jošioka-ru mokykla.

Po karo, Mijamoto Musaši keliavo po Japoniją ir tobulino savo kendžiutsu  įgūdžius. Būdanas 21-22 atvyko į Kiotą kur pradėjo kovoti su Jošioka klanu. Klanas buvo žymus savo Jošioka-ru stiliumi (Kendžiutsu atšaka). Jošioka-ru mokykla, tuo metu buvo laikoma pirmaujančia iš aštuonių pagrindinių kovų menų mokyklų Kiote. Šis kardų kovojimo menas, išpopulerėjo XVIa. pabaigoje. Žymiausi Jašioka klano kardų kovotojai buvo instruktoriai, galingosios Ašikaga giminės kariuomenėje, net keturioms kartoms.

Musaši Mijamoto į  dvikovą pakvietė, vyriausiąjį Jošioka mokyklos meistrą ir giminės vadovą, Jošioka Seijūro. Jošioka Seijūro sutiko priimti Musaši dvikovos siūlymą tikėdamasis lengvai laimėti kovą. Abiem priešininkams sutarus dvikova įvyko 1604m. kovo 8d. netoli Rendaidži šventyklos, šiaurinėje Kioto miesto dalyje. Mijamoto turėjo taktiką, kurios dalis buvo atvykti vėlai į kovą ir taip įsiutinti mokytoją. Nes pagal kovojimo taisykles vėluoti į dvikovą yra labai nepagarbu. Ši taktika pasiteisino, nes tuo metu kai pasirodė Musaši, mokytojas Seijūro buvo gerokai suirzęs. Kaip ir buvo sutarta prieš dvikovą, abu priešininkai kovai naudos medinius kardus (bokuto) ir nugalėtojas bus pripažintas po vieno smūgio. Abu kovotojai atsistojo ir užėmė ginybos pozicijas kovai pradėti. Tuomet, greitu vienu smūgiu Musaši Mijamoto parklupdė Jošioka Seijūro trenkdamas su mediniu kardu per petį ir sulaužydamas ranką. Musaši laimėjo dvikovą. Seijūro negalėdamas pakęsti kankinamos gėdos nusišalino nuo vadovo pareigų bei kovotojo gyvenimo ir tapo vėnuoliu pagal Dzen Budizmo mokymą. Tuo metu Seijūro brolis, labiau įgudęs kovotojas Jošioka Denšičiro tapo Jošioka šeimos vyriausiuoju vadovu ir metė įššūkį Musaši, kad atgautu šeimos garbę ir atkeršitų už brolį.

Dvikova su Jošioka Denšičiro buvo organizuojama Kijoto mieste, Higašijama apskrityje esančioje Budistinėje Sandžiusangendo šventykloje. Ši šventykla buvo garsi tūkstančiais Kannon statulų pastatytų, pasigailėjimo ir užuojautos, Šinto deivei. Buvo sutarta, kad kova vyks iki mirties. Šios dvikovos metu Mijamoto vėl atvyko veluodamas. Mijamoto atvyko apsiginklaves bokuto, o Denšičiro turėjo lazda su spygliuotais metaliniais žiedais. Musaši buvo fiziškai ir psichiškai stipresnis už savo priešininką. Todėl kelios akimirkos po dvikovos pradžios, Musaši Mijamoto staigiai trenkęs mediniu kardu priešininkui per galvą nužudė Denšičiro.

Šios dvikovos baiktis papiktino Jašioka giminę, nes po Denšičiro mirties 12m. Jošioka Matašičiro tapo vyriausia giminės galva. Kuris taip pat norėdamas apginti šeimos garbę ir iškvietė Mijamoto į dvikovą. Tuo metu Jošioka klanas norėjo apsiginti bet kokia kaina ir susigražinti garbę. Klanas nusprendė, kad dvikova turi vykti naktį, netoli Ičidžio-dži šventyklos. Surengti dvikovą nakties metu buvo labai neįprasta, tad pajutęs klastą Mijamoto Musaši atvyko gerokai ankščiau prieš kovą ir laukė priešininkų pasislėpęs. Berniukas atvyko visas pilnai apsiginklavęs ir su didele grupe raitelių, lankininkų ir kovotojų, kurie buvo pasiryžę nužudyti Musaši. Jie visi pasislėpė netoliese, taip bandydami paspęsti spąstus. Musaši viską akylai stebėjo ir laukė pasislėpęs krūmuose. Sulaukęs tinkamos akimirkos Mijamoto puolė berniuką ir staigiai nukirto jam galvą. Po kelių akimirkų jį apsupo kariai, todėl pasinaudodamas dviem turimais kardais Musaši prasiskynė kelią ir pabėgo ryžių laukais. Po Jošioka Matašičirio mirties Jošioka klanas buvo sužlugdytas ir pašalinta Jošioka-ru mokymas.

Būtent ši kova yra laikoma naujo kovos meno su dviem kardais Niten Iči pradžia, kurią atrado ir vėliau tobulino Musaši Mijamoto. 

Tobulėjimas ir dvikovos

Nuo 1605 iki 1612 metų, Musaši keliavo po visą Japoniją, tikrindamas ir tobulindamas savo Kendžiutsu įgūdžius dvikovose. Manoma, kad visose dvikovose tuo metu, jis vis dar naudojo bokuto kardus, o kokius ginklus naudos jo oponentai Musaši nerūpėjo. Dažniausiai kovos nebūdavo mirtinos, nebent abu kovotojai sutardavo kovoti iki mirties.

Dvikova su Šišido Baiken

Keliaudamas į Edo miestą 1607 metų rudenį, Musaši Mijamoto turėjo dvikovą su Šišido Baiken. Šišido buvo patyręs kardų kovotojas, įvaldęs kusarigama (鎖鎌jap.) ginklų naudojimą. Kusarigama tai japoniškas ginklas, kurio viename galia yra pjautivas, o kitame gale metaline grandine pritaisytas svoris. Svoris su grandine buvo naudojamas mesti į priešininką, kad šis išmestų savo ginklą. Baiken šia dvikova norėjo sugadinti Musašio, neįveikiamojo kovotojo, reputaciją. To Šišido Baiken padaryti nepavyko, nes Musaši nukovė priešininką. 

Dvikova su Muso Gonnosuke

1607m. pabaigoje, žymus ir išdidus karys, Muso Gonnosuke pakvietė Musaši į dvikovą. Gonnosuke priklausė kovų mokyklai Šinto Muso-riū (神道夢想流 jap.) ir buvo įsteigėjas Koriu mokyklos kurioje buvo mokoma džiudžitsu (jujitsu ang.). Buvo sakoma, kad Gonnosuke niekada nebuvo pralaimėjąs dvikovos. Taip pat yra rašoma, kad ir Musašio tėvas Šinto Musoriu kovėsi nemirtinoje dvikovoje prieš Gonnosuke.

Prieš dvikovą abu priešininkai sutiko kovoti tik su mediniais kardais. Eilinį kartą Musaši Mijamoto vienu smūgiu kirto priešininkui su bokuto ir jį nukovė. Po šios kovos Muso Gonnosuke pasitraukė į Šinto vienuolyną kur apmastė savo pralaimėjimo priežastis ir tobulino naujas kovos technikas, tikėdamasis vėliau įveikti Musaši.

Dvikova su Sasaki Kojiro (Ganariu)

Viena žymiausių Musaši Mijamoto dvikova įvyko su Sasaki Kojiro, kuris buvo didžiausias ir labiausiai įgudęs priešininkas.

Sasaki Kojiro buvo ištobulinęs efektyvų Kendžiutsu stilių, kuris buvo paremtas „skrendančios kregždės uodegos formos“ judesiu. Skirtingai nuo kitų samurajų kurie naudojo tradicinius kardus katanas, Sasakis naudojo no-dači (野太刀 jap.) kardą. No-dači yra labai ilgas (galėjo būt net  90.91 cm), dviem rankomis valdomas kardas. Nepaisant kardo ilgio ir svorio, Kojiro smūgiai būdavo greiti ir tikslūs.

Dvikova įvyko 1612m. balandžio 13d. Ganriu saloje, kuri yra Bizen provincijos pakrantėje. Kovos dieną Sasaki Kojiro ir jo pavaldiniais, kaip liudininkai ilgai laukė Musašio atvykimo. Buvo pradėta kalbėti, kad išsigandęs Sasakio kovojimo taktikos, Musaši pabėgo. Tačiau tai buvo netiesa. Pasinaudodamas savo vėlavimo strategija, Mijamoto į salą atplaukė su vietinio žvejo valtimi. Kelionės metu Mijamoto išsiskaptavo sau medinį kardą, kaip sakoma legendos iš jį plugdžiusios, valties irklo.

Kai valtis pagaliau priplaukė salos krantą, joje suirzęs laukė priešininkas Kojiro. Prasidėjus kovai abu priešininkai kovojo atsargiai atsižvelgdami į vienas kito gabumus. Musaši Mijamoto išprovokavo savo priešininką pirmąjai atakai ir tada išvengdamas smūgio, greitai atsikirto, trenkdamas Kojirai per kairiuosius šonkaulius, pradurdamas plaučius ir taip nužudydamas priešininką.

Prieš išvykdamas iš salos Musaši nusilenkė savo oponentui ir liudininkams, taip išreikšdamas pagarbą ir liūdesį, kad ką tik žuvo vienas iš geriausių kovotojų. Po šios kovos Musaši Mijamoto pasiekė dvasinį nušvitimą ir nusprendė daugiau niekada nekovoti mirtinose dvikovose.

Tarnyba

1614-1615m. Musaši Mijamoto dalyvavo kare tarp Tojotomi ir Tokugava šeimų. Mujamoto kovojo Tojotomi šeimos pusėje, pagrindinėje karo vietoje, Osakos pilyje. Vėliau, Musaši tapo vadovu Ogasavara Tadanao (小笠原忠直 jap.)  Harima provincijoje. Musaši prisidėjo Akaši pilies statybose ir 1621m. padėjo suorganizuoti Himedži miesto struktūrą. Tuo pačiu metu Mijamoto mokėsi kovos menų, specelizavosi Šurikenų (手裏剣 jap.) mėtyme. Šuriken yra maži, metaliniai ginklai, dažnai žvaigždės formos, aštriai nusmailintais galais, kurie buvo naudojami kaip užslėptas ginklas.

Naujos kelionės

1622-1637m. Musaši Mijamoto pradėjo naujas keliones po Japoniją. Keliaudamas bandė tapti kendžiutsu mokytoju, bet jo prašymas buvo atmestas. 1634m. apsistojo Kokura mieste, kur treniravosi ir mokėsi tapybos. Gyveno pas Hososkava Tadatoši, Kumumoto pilies valdovo namuose. 1637m. Musaši kovėsi Krikščionių maište, tačiau dar anksti buvo sužeistas akmens, nukritusio ant jo kojos ir dėl to pasitraukė iš karo.

Tolimesnis gyvenimas ir mirtis.

1640m. Oficialiai tapo vasalu, Kamumoto valdovui, turėjo 17 tarnų ir Čiba pilį kaip savo rezidenciją. Studijavo Budizmą, dailę, rašybą ir skulptūrizmą.

Gyvendamas Čiba pilyje Musaši Mijamoto pradėjo rašyti knygas.

1641m. vasarį parašė knygą Hijoho Sandžiu Go (Hyoho Sanju Go) išvertus „35 nurodymai strategijai” skirtą Hosokava Tadatoši. Šioje knygoje trumpai aprašė savo kovojimo filosofijas ir technikas. 1642m. Musaši kentėjo nuo neurolgijos, kentė aštrius nervinius skausmo priepuolius. Nujausdamas, kad gali greitai mirti 1643 m. Musašis persikėlė į olą pavadintą Reigando, netoli Kumamoto miesto. Ir tenais parašę knygą Go Rin No Sho – „Penkių žiedų knyga“, kurią užbaigė vasario mėnesį 1645m. ir atidavė savo artimiausiam mokiniui. Šioje knygoje detaliai aprašė savo kovų technikas, mokymą, filosofiją ir pateikė su asmeniškais pavyzdžiais. Tų pačių metų gegužę jis pabaigė rašyti kitą knygą pavadinimu Dokkodo – Būdas vaikščioti vienam, kurioje aprašė asmens discipliną, bei nurodė 21-ą pamokymą ir paliko kaip vadovą ateities kartoms.

Musaši Mijamoto mirė 1645m. birželį, sulaukęs 61-nerių, Reigando oloje. Mirė ramia mirtimi, manoma, kad nuo vėžio.

Bibliografija

  • 1641m.  Hyoho Sanju Go „35 nurodymai strategijai“ (Thirty-five Instructions on Strategy angl.)
  • Hyoho Shijuni Kajo „42-iejų nurodymai strategijai“ (Forty-two Instructions on Strategy angl.)
  • 1643 m. Go Rin No Sho „Penkių žiedų knyga“ (The Book of Five Rings angl.)
  • 1643 m. Dokkodo „Būdas vaikščioti vienam“ (The Way of Walking Alone angl.)

Šaltiniai

  1. Kenji Tokitsu. Miyamoto Musashi– His Life and Writings, 2005. [internete] rasta: https://books.google.lt/books?id=IZMIiyYmIVcC&pg=PA460&dq=Miyamoto+Musashi&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Miyamoto%20Musashi&f=false .
  2. Miyamoto Musashi's The Book of Five Rings– A modern-day interpretation of a Strategy classic. Leo Gough, 2009. [internete] rasta:https://books.google.lt/books?id=qBeZODRCNKYC&printsec=frontcover&dq=Miyamoto+Musashi&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Miyamoto%20Musashi&f=false.
  3. The Lone Samurai– The Life of Miyamoto Musashi. William Scott Wilson,2004. [internete] rasta: https://books.google.lt/books?id=qQDEAwAAQBAJ&printsec=frontcover&dq=Miyamoto+Musashi&hl=lt&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Miyamoto%20Musashi&f=false.
  4. http://www.musashi-miyamoto.com (paskutinį kartą žiūrėta: 2016 lapkričio 28d.)
  5. http://www.ninjaencyclopedia.com/weapon/kusarigama.html (paskutinį kartą žiūrėta: 2016 lapkričio 29d.)
  6. http://www.historyoffighting.com/miyamoto-musashi.php (paskutinį kartą žiūrėta: 2016 lapkričio 29d.)

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo