Paprastasis kuoduotasis pingvinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zita Plyta (aptarimas | indėlis)
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 13: Eilutė 13:
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Eudyptes sclateri | autorius = Walter Lawry Buller{{!}}Buller | metai = 1888 }}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Eudyptes sclateri | autorius = Walter Lawry Buller{{!}}Buller | metai = 1888 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Paprastasis kuoduotasis pingvinas'''<ref name="Avibase">{{cite web | url= https://avibase.bsc-eoc.org/species.jsp?avibaseid=3B58C04E26F4366C| title=Pasaulio paukščių duomenų bazė – Eudyptes sclateri }}</ref> ({{la| Eudyptes sclateri}} , {{en| Erect-crested }}) – [[pingvinai|pingvinų]] (''Sphenisciformes'') būrio paukštis.
'''Paprastasis kuoduotasis pingvinas'''<ref name="Avibase">{{cite web | url= https://avibase.bsc-eoc.org/species.jsp?avibaseid=3B58C04E26F4366C| title=Pasaulio paukščių duomenų bazė – Eudyptes sclateri }}</ref> ({{la|Eudyptes sclateri}}) – [[pingvinai|pingvinų]] (''Sphenisciformes'') būrio paukštis.

==Papilitimas==
== Papilitimas ==
[[Populiacija|Populiacijoje]] apie 150 000 individų. Didžiausios kolonijos yra [[Antipodų salos|Antipodų]] ir [[Baunčio salos|Baunčio salose]], o ne tokios gausios – [[Oklendo salos|Oklendo]] ir [[Kempbelo salos|Kempbelo salose]].
[[Populiacija|Populiacijoje]] apie 150 000 individų. Didžiausios kolonijos yra [[Antipodų salos|Antipodų]] ir [[Baunčio salos|Baunčio salose]], o ne tokios gausios – [[Oklendo salos|Oklendo]] ir [[Kempbelo salos|Kempbelo salose]].
==Išvaizda==
Vidutinio dydžio pingvinai. Kūno ilgis yra 50-70 cm. Sveria nuo 2,5 iki 4 kg, svoris priklauso nuo metų laiko. [[patinas|Patinai]] stambesni už [[patelė|pateles]]. Galva, nugara ir išorinės [[sparnai|sparnų]] pusės yra juodos spalvos. Pilvas baltas. [[sparnai|Sparnų]] vidinė pusė balta su juodomis dėmėmis. Ilgų geltonų [[plunksna|plunksnų]] kuokštai prasideda virš [[snapas|antsnapio]], virš akių išplatėja ir tęsiasi link viršugalvio. Nuo kitų [[kuoduotieji pingvinai|kuoduotųjų pingvinų]] skiriasi tuo, kad kuokštų plunksnas geba pastatyti piestu. <ref name="Wildscreen"> {{cite web | url= http://www.arkive.org/erect-crested-penguin/eudyptes-sclateri/
| title = Paprastasis kuoduotasis pingvinas| publisher =Ne pelno organizacija Wildscreen Arkive. anglų k. }}</ref> . Jauniklių kuokštai yra trumpeni. [[Snapas|Snapas]] yra laibas ir ilgas, rudai oranžinės spalvos. Posnapyje yra plikos odos raukšlė. Pėdos rožinės, pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.
==Biologija==
Didžiąją metų dalį praleidžia vandenyje, sausumoje būna tik kai poruojasi, peri, augina jauniklius ir šeriasi. Labai socialus paukštis: medžioja grupėmis, vieni kitus įspėja apie pavojus, gyvena didelėse ir triukšmingose kolnijose. Minta [[krilis|kriliumi]], [[aštunkojis|aštunkojais]] ir smulkiomis [[žuvys|žuvimis]]. [[Vaizdas:Antipodes Penguin.JPG|miniatiūra|kairėje|Paprastojo kuoduotojo pingvino kolonija Antipodų salose]]


== Išvaizda ==
Rugsėjo mėnesį į veisimosi vietas grįžta [[patinas|patinas]]. [[Patelė|Patelės]] grįžta dviem savaitėmis vėliau. [[lizdas|Lizdas]] kraunamas akmenuotuose pakrantės šlaituose iš dumblo, akmenukų ir žolės. Spalio mėnesį [[patelė|patelė]] padeda du [[kiaušinis|kiaušinius]]. Jie yra šviesiai mėlyni arba šviesiai žali, bet greitai įgauna rudą spalvą. Antras [[kiaušinis|kiaušinis]] padedamas 5 dienomis vėliau už pirmąjį ir yra dvigubai už jį didesnis. <ref name="ADW"> {{cite web | url= http://animaldiversity.org/site/accounts/information/Eudyptes_sclateri.html | title = Gyvūnų įvairovė. Eudyptes sclateri |publisher= Mičigano universiteto zoologijos muziejus. anglų k.}}</ref> . Beveik visada pirmas [[kiaušinis|kiaušinis]] yra neapvaisintas. Perėjimas trunka 35 dienas. Peri abu tėvai. Išsiritus jaunikliams [[patinas|patinas]] juos saugo nuo plėšrių paukščių ir šildo, o [[patelė|patelė]] maitina. Po 3- 4 savaičių abu tėvai ieško maisto, o jaunikliai, grupelėse, jų laukia ant kranto. Vasario mėnesį apsiplunksnavę jaunikliai išplaukia į jūrą maitintis savarankiškai.
Vidutinio dydžio pingvinai. Kūno ilgis 50-70 cm. Sveria nuo 2,5 iki 4 kg, svoris priklauso nuo metų laiko. [[patinas|Patinai]] stambesni už [[patelė|pateles]]. Galva, nugara ir išorinės [[sparnai|sparnų]] pusės yra juodos spalvos. Pilvas baltas. [[sparnai|Sparnų]] vidinė pusė balta su juodomis dėmėmis. Ilgų geltonų [[plunksna|plunksnų]] kuokštai prasideda virš [[snapas|antsnapio]], virš akių išplatėja ir tęsiasi link viršugalvio. Nuo kitų [[kuoduotieji pingvinai|kuoduotųjų pingvinų]] skiriasi tuo, kad kuokštų plunksnas geba pastatyti piestu.<ref name="Wildscreen"> {{cite web | url= http://www.arkive.org/erect-crested-penguin/eudyptes-sclateri/
| title = Paprastasis kuoduotasis pingvinas| publisher =Ne pelno organizacija Wildscreen Arkive. Anglų k. }}</ref> Jauniklių kuokštai yra trumpeni. [[Snapas|Snapas]] yra laibas ir ilgas, rudai oranžinės spalvos. Posnapyje yra plikos odos raukšlė. Pėdos rožinės, pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.


== Biologija ==
Suaugę pradeda šertis sausio mėnesį. Šeriasi 26-30 dienų. Šėrimosi metu nesimaitina, todėl netenka pusės savo svorio.
[[Vaizdas:Antipodes Penguin.JPG|miniatiūra|kairėje|Paprastojo kuoduotojo pingvino kolonija Antipodų salose]]
Didžiąją metų dalį praleidžia vandenyje, sausumoje būna tik kai poruojasi, peri, augina jauniklius ir šeriasi. Labai socialus paukštis: medžioja grupėmis, vieni kitus įspėja apie pavojus, gyvena didelėse ir triukšmingose kolnijose. Minta [[krilis|kriliumi]], [[aštunkojis|aštunkojais]] ir smulkiomis [[žuvys|žuvimis]].


Rugsėjo mėnesį į veisimosi vietas grįžta [[patinas|patinas]]. [[Patelė|Patelės]] grįžta dviem savaitėmis vėliau. [[lizdas|Lizdas]] kraunamas akmenuotuose pakrantės šlaituose iš dumblo, akmenukų ir žolės. Spalio mėnesį [[patelė|patelė]] padeda du [[kiaušinis|kiaušinius]]. Jie yra šviesiai mėlyni arba šviesiai žali, bet greitai įgauna rudą spalvą. Antras [[kiaušinis|kiaušinis]] padedamas 5 dienomis vėliau už pirmąjį ir yra dvigubai už jį didesnis.<ref name="ADW"> {{cite web | url= http://animaldiversity.org/site/accounts/information/Eudyptes_sclateri.html | title = Gyvūnų įvairovė. Eudyptes sclateri |publisher= Mičigano universiteto zoologijos muziejus. Anglų k.}}</ref> Beveik visada pirmas [[kiaušinis|kiaušinis]] yra neapvaisintas. Perėjimas trunka 35 dienas. Peri abu tėvai. Išsiritus jaunikliams [[patinas|patinas]] juos saugo nuo plėšrių paukščių ir šildo, o [[patelė|patelė]] maitina. Po 3-4 savaičių abu tėvai ieško maisto, o jaunikliai, grupelėse, jų laukia ant kranto. Vasario mėnesį apsiplunksnavę jaunikliai išplaukia į jūrą maitintis savarankiškai.
==Apsauga==

Suaugę pradeda šertis sausio mėnesį. Šeriasi 26-30 dienų. Šėrimosi metu nesimaitina, todėl netenka pusės savo svorio.

== Apsauga==
[[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos]] duomenimis paprastasis kuoduotas pingvinas [[nykstanti rūšis|nykstanti rūšis]].
[[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos]] duomenimis paprastasis kuoduotas pingvinas [[nykstanti rūšis|nykstanti rūšis]].


Per paskutinius 45 metus paprastojo kuoduotojo pingvino [[populiacija|populiacija]] sumažėjo maždaug 50 %. [[Populiacija|Populiacijos]] mažėjimo priežąstys nėra tiksliai žinomos. Perėjimo vietose nėra natūralių gamtos priešų, nes vieninteliai žinduoliai, gyvenantys salose, yra pelės. [[Antipodų salos|Antipodų]] ir [[Baunčio salos|Baunčio salos]] įtrauktos į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] kaip gamtos paveldo objektas, jokia ūkinė žmogaus veikla nevyksta. [[Populiacija|Populiacijos]] būklė nuolat stebima.
Per paskutinius 45 metus paprastojo kuoduotojo pingvino [[populiacija|populiacija]] sumažėjo maždaug 50 %. [[Populiacija|Populiacijos]] mažėjimo priežąstys nėra tiksliai žinomos. Perėjimo vietose nėra natūralių gamtos priešų, nes vieninteliai žinduoliai, gyvenantys salose, yra pelės. [[Antipodų salos|Antipodų]] ir [[Baunčio salos|Baunčio salos]] įtrauktos į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]] kaip gamtos paveldo objektas, jokia ūkinė žmogaus veikla nevyksta. [[Populiacija|Populiacijos]] būklė nuolat stebima.



==Šaltiniai==
==Šaltiniai==
{{ref}}
[[Kategorija:Pingvinai]]

[[Kategorija:Pingvinai]]

02:41, 2 liepos 2017 versija

Eudyptes sclateri
)
Paprastasis kuoduotasis pingvinas
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Pingvinai
( Sphenisciformes)
Šeima: Pingvininiai
( Spheniscidae)
Gentis: Kuoduotieji pingvinai
( Eudyptes)
Rūšis: Paprastasis kuoduotasis pingvinas
( Eudyptes sclateri)
Binomas
Eudyptes sclateri
Buller, 1888

Paprastasis kuoduotasis pingvinas[2] (lot. Eudyptes sclateri) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio paukštis.

Papilitimas

Populiacijoje apie 150 000 individų. Didžiausios kolonijos yra Antipodų ir Baunčio salose, o ne tokios gausios – Oklendo ir Kempbelo salose.

Išvaizda

Vidutinio dydžio pingvinai. Kūno ilgis – 50-70 cm. Sveria nuo 2,5 iki 4 kg, svoris priklauso nuo metų laiko. Patinai stambesni už pateles. Galva, nugara ir išorinės sparnų pusės yra juodos spalvos. Pilvas baltas. Sparnų vidinė pusė balta su juodomis dėmėmis. Ilgų geltonų plunksnų kuokštai prasideda virš antsnapio, virš akių išplatėja ir tęsiasi link viršugalvio. Nuo kitų kuoduotųjų pingvinų skiriasi tuo, kad kuokštų plunksnas geba pastatyti piestu.[3] Jauniklių kuokštai yra trumpeni. Snapas yra laibas ir ilgas, rudai oranžinės spalvos. Posnapyje yra plikos odos raukšlė. Pėdos rožinės, pirštai sujungti plaukiojamąja plėve.

Biologija

Paprastojo kuoduotojo pingvino kolonija Antipodų salose

Didžiąją metų dalį praleidžia vandenyje, sausumoje būna tik kai poruojasi, peri, augina jauniklius ir šeriasi. Labai socialus paukštis: medžioja grupėmis, vieni kitus įspėja apie pavojus, gyvena didelėse ir triukšmingose kolnijose. Minta kriliumi, aštunkojais ir smulkiomis žuvimis.

Rugsėjo mėnesį į veisimosi vietas grįžta patinas. Patelės grįžta dviem savaitėmis vėliau. Lizdas kraunamas akmenuotuose pakrantės šlaituose iš dumblo, akmenukų ir žolės. Spalio mėnesį patelė padeda du kiaušinius. Jie yra šviesiai mėlyni arba šviesiai žali, bet greitai įgauna rudą spalvą. Antras kiaušinis padedamas 5 dienomis vėliau už pirmąjį ir yra dvigubai už jį didesnis.[4] Beveik visada pirmas kiaušinis yra neapvaisintas. Perėjimas trunka 35 dienas. Peri abu tėvai. Išsiritus jaunikliams patinas juos saugo nuo plėšrių paukščių ir šildo, o patelė maitina. Po 3-4 savaičių abu tėvai ieško maisto, o jaunikliai, grupelėse, jų laukia ant kranto. Vasario mėnesį apsiplunksnavę jaunikliai išplaukia į jūrą maitintis savarankiškai.

Suaugę pradeda šertis sausio mėnesį. Šeriasi 26-30 dienų. Šėrimosi metu nesimaitina, todėl netenka pusės savo svorio.

Apsauga

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis paprastasis kuoduotas pingvinas nykstanti rūšis.

Per paskutinius 45 metus paprastojo kuoduotojo pingvino populiacija sumažėjo maždaug 50 %. Populiacijos mažėjimo priežąstys nėra tiksliai žinomos. Perėjimo vietose nėra natūralių gamtos priešų, nes vieninteliai žinduoliai, gyvenantys salose, yra pelės. Antipodų ir Baunčio salos įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą kaip gamtos paveldo objektas, jokia ūkinė žmogaus veikla nevyksta. Populiacijos būklė nuolat stebima.

Šaltiniai

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Eudyptes sclateri“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
  2. „Pasaulio paukščių duomenų bazė – Eudyptes sclateri“.
  3. „Paprastasis kuoduotasis pingvinas“. Ne pelno organizacija Wildscreen Arkive. Anglų k.
  4. „Gyvūnų įvairovė. Eudyptes sclateri“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus. Anglų k.