Tenzorius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Istorija |
apibrėžimas |
||
Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
kurios stulpeliai yra jėgos, veikiančios į '''e'''<sub>1</sub>, '''e'''<sub>2</sub>, ir '''e'''<sub>3</sub> kubo paviršius.]] |
kurios stulpeliai yra jėgos, veikiančios į '''e'''<sub>1</sub>, '''e'''<sub>2</sub>, ir '''e'''<sub>3</sub> kubo paviršius.]] |
||
'''Tenzorius''' yra geometrinis objektas, |
'''Tenzorius''' yra geometrinis objektas, susidedantis iš sumos komponenčių, kurios yra transformuojamos pagal tiesinius sąryšius. Tenzorių pavyzdžiai yra [[vektorius]], [[skaliaras]], [[Matrica (matematika)|matrica]]. Elementarūs tenzorinių operacijų pavyzdžiai yra [[skaliarinė sandauga]], [[vektorinė sandauga]] ir [[tiesinis operatorius]]. |
||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
Žodį tenzorius pirmą kartą [[1846]] panaudojo [[Viljamas Rovanas Hamiltonas]]. Tik tuo metu terminas reiškė visai ką kitą, nei dabartinė jo vartojama prasmė. |
Žodį tenzorius pirmą kartą [[1846]] panaudojo [[Viljamas Rovanas Hamiltonas]]. Tik tuo metu terminas reiškė visai ką kitą, nei dabartinė jo vartojama prasmė. |
||
Šiuolaikinį tenzoriaus apibrėžimą pateikė vokiečių mokslininkas [[Voldemaras Foichtas]] [[1898]] metais. Tenzorinio skaičiavimo metodiką išvystė [[Gregorio Ricci-Curbasto]] kartu su savo mokiniu [[Tullio Levi-Civita]] [[1892]] metais išleistame darbe. Tuometinis šios metodikos pavadinimas buvo „absoliutus diferencialinis skaičiavimas“. |
Šiuolaikinį tenzoriaus apibrėžimą pateikė vokiečių mokslininkas [[Voldemaras Foichtas]] [[1898]] metais. Tenzorinio skaičiavimo metodiką išvystė [[Gregorio Ricci-Curbasto]] kartu su savo mokiniu [[Tullio Levi-Civita]] [[1892]] metais išleistame darbe. Tuometinis šios metodikos pavadinimas buvo „absoliutus diferencialinis skaičiavimas“. |
||
==Savybės== |
|||
Tenzorius, nelygus nuliui vienoje koordinačių sistemoje bus nelygus nuliui ir kitoje. |
|||
[[Kategorija:Matematika]] |
[[Kategorija:Matematika]] |
14:29, 29 birželio 2017 versija
Tenzorius yra geometrinis objektas, susidedantis iš sumos komponenčių, kurios yra transformuojamos pagal tiesinius sąryšius. Tenzorių pavyzdžiai yra vektorius, skaliaras, matrica. Elementarūs tenzorinių operacijų pavyzdžiai yra skaliarinė sandauga, vektorinė sandauga ir tiesinis operatorius.
Istorija
Pirmą kartą matematinius objektus, turinčius šiuolaikinės tenzoriaus sąvokos savybes 1758 metais panaudojo Leonardas Oileris, aprašydamas kietojo kūno inercijos momentus sukamajame judėjime. Kietųjų kūnų deformacijų aprašymui skirtas abstrakcijas, turinčias dabartinio deformacijų tenzoriaus prasmę pirmasis įvedė prancūzų matematikas Ogiustenas Lui Koši 1822 metais. Deformacijų tenzorius tuo ypatingas, kad yra matematinis objektas, turintis akivaizdžią fizikinę prasmę.
Žodį tenzorius pirmą kartą 1846 panaudojo Viljamas Rovanas Hamiltonas. Tik tuo metu terminas reiškė visai ką kitą, nei dabartinė jo vartojama prasmė. Šiuolaikinį tenzoriaus apibrėžimą pateikė vokiečių mokslininkas Voldemaras Foichtas 1898 metais. Tenzorinio skaičiavimo metodiką išvystė Gregorio Ricci-Curbasto kartu su savo mokiniu Tullio Levi-Civita 1892 metais išleistame darbe. Tuometinis šios metodikos pavadinimas buvo „absoliutus diferencialinis skaičiavimas“.
Savybės
Tenzorius, nelygus nuliui vienoje koordinačių sistemoje bus nelygus nuliui ir kitoje.