Ekoturizmas

Parnidžio kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Ekoturizmas. Kelionė drambliais po Indijos džiungles

Ekoturizmas (dar kitaip vadinamas ekologinis, gamtinis turizmas) – turizmo šaka, orientuota į ekologiją; gamtos, kultūros vertybių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Lietuvoje ekologinis turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų, gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą.

Pagrindiniai ekoturizmo principai:

• kelionės po natūralią, mažai paliestą gamtą (safari, žygiai į kalnus, kelionės džiunglėmis ir kt.);
• žaliųjų technologijų naudojimas, minimalizavimas daromos įtakos gamtai ir vietiniams gyventojams;
• atsisakymas bereikalingos prabangos, išteklių švaistymo;
• keliautojų ekologinis, kultūrinis švietimas;
• tiesioginė nauda vietiniams gyventojams.

Ekoturizmas yra orientuotas į ekologiškai, socialiai išsilavinusius asmenis, o ne į vidutinį vartotoją. Tiesa, ekoturizmo sąvoka dažnai naudojama komerciniais tikslais, dėl to yra kritikuojama gamtosaugininkų. Pavyzdžiui, dalis turistinių kompanijų tiesiog įrengia viešbučius vaizdingose vietose, gamtos apsuptyje, siūlo kai kurias kelionių po gamtą paslaugas ir tuo pačiu priskiria save ekoturistinėms.

Dalis šalių, tokių kaip Kosta Rika, Ekvadoras, Madagaskaras, Kenija, Nepalas, intensyviai plečia ekoturizmo paslaugas, iš kurių gaunamas pelnas sudaro ryškią šalies pajamų dalį. Mažesnio masto ekoturistinės paslaugos siūlomos daugelyje šalių.

Šaltiniai

• Alvydas Baležentis, Laura Paulauskienė. Ekologinio turizmo vystymas – nuo skatinimo iki darnumo [1]

Taip pat skaitykite

• Kaimo turizmas