Valstybės tarnautojas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
valstybės tarnybos departamentas atskirtas nuo ministerijos
Eilutė 38: Eilutė 38:
* statutinių.
* statutinių.


Pareigybių lygiai yra '''A''' (būtinas [[aukštasis universitetinis išsilavinimas|aukštasis universitetinis]] arba jam prilygintas išsilavinimas), '''B''' (būtinas ne žemesnis kaip [[aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas]] arba [[aukštesnysis išsilavinimas]]), '''C''' (būtinas ne žemesnis kaip [[vidurinis išsilavinimas]] ir įgyta profesinė kvalifikacija).
Pareigybių lygiai yra '''A''' (būtinas [[aukštasis universitetinis išsilavinimas|aukštasis universitetinis]] arba jam prilygintas išsilavinimas), '''B''' (būtinas ne žemesnis kaip [[aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas]] arba [[aukštesnysis išsilavinimas]], įgyti iki 1995 metų), '''C''' (būtinas ne žemesnis kaip [[vidurinis išsilavinimas]] ir įgyta profesinė kvalifikacija).


Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į kategorijas nuo 1 iki 20. Kuo aukštesnė [[kategorija]], tuo didesnis darbo užmokestis.
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į kategorijas nuo 1 iki 20. Kuo aukštesnė [[kategorija]], tuo didesnis darbo užmokestis.

09:26, 12 birželio 2017 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Kartais (dažniausiai šnekamojoje kalboje ir žiniasklaidoje) vartojamas terminas valdininkas.

Daugumos valstybės tarnautojų darbo objektas – informacija, kurią jie renka, vertina, saugo, kuria.

Valstybės tarnautojas, kaip valdžios atstovas, bendrauja su žmonėmis, vienaip ar kitaip daro jiems įtaką, nustato tam tikrus socialinės raidos ir visuomeninio gyvenimo tikslus, uždavinius bei kryptis. Ypač aiškiai matoma savivaldybėse dirbančių valstybės tarnautojų (pvz., seniūno, vaiko teisių apsaugos specialistų) ar mokesčių inspekcijos, „Sodros“ specialistų veikla.

Visos valstybės tarnautojų veiklos formos yra būtini valstybės valdymo elementai, neatsiejamai susiję su valstybės valdžios įgyvendinimu.

Teisiniai pagrindai

Valstybės tarnautojų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai (statutai, Etikos kodeksas ir kt.).[1] Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti yra įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas.

Rūšys

Karjeros valstybės tarnautojai

Priimami į tarnybą neterminuotam laikui, jų veiklą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir pareigybės aprašymai.

Statutiniai valstybės tarnautojai

Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos vidaus tarnybos statutas, kuris nustato pareigūnų statusą, priėmimo į tarnybą tvarka, atsakomybė, pareigos ir teisės, bei pareigybės aprašymai. Dauguma policijos, muitinės ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų yra statutiniai valstybės tarnautojai.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

Juos į tarnybą priima valstybės politikai ar valstybės institucijos komisija tam tikram terminuotam laikui.

Įstaigos vadovai

Tai valstybės tarnautojai, priimti vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Pakaitiniai valstybės tarnautojai

Tai yra valstybės tarnautojai, priimami į tarnybą terminuotam laikui, kol į pareigas bus priimtas arba kol šių pareigų negali eiti (dėl ligos, vaiko priežiūros atostogų ir pan.) nuolatinis tarnautojas.

Valstybės politikai

Asmenys, kuriuos išrenka tauta visuotiniuose rinkimuose arba jie yra paskiriami įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra Prezidentas, Seimo pirmininkas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas, ministras, savivaldybės tarybos narys, savivaldybės meras, savivaldybės mero pavaduotojas.

Pareigybės ir jų lygiai

Valstybės tarnautojų pareigybės yra:

  • karjeros;
  • politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
  • įstaigų vadovų;
  • statutinių.

Pareigybių lygiai yra A (būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas), B (būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų), C (būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija).

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į kategorijas nuo 1 iki 20. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis darbo užmokestis.

Socialinės garantijos

Valstybės tarnautojams valstybė garantuoja darbo užmokestį ir teisės aktų nustatytus priedus ir priemokas (pavyzdžiui, už kvalifikaciją, laipsnį, stažą). Darbo užmokestis ir priedai (priemokos) priklauso nuo užimamų pareigų, atsakomybės ir kitų aplinkybių.

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai

Nuorodos