Lietuvos miškai

Bubių-Padubysio miškai

Aukštaitijos miškai

Babėnų miškas

Miško paruošos

Lietuvos miškai – vienas svarbiausių Lietuvos biosferos elementų. 2014 m. sausio mėnesio duomenimis jų plotas buvo 2177 tūkst. ha ir užėmė 33,3 % šalies teritorijos. Per paskutinius dešimt metų miškų kiekis Lietuvoje yra išaugęs 131 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2 %. Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra spygliuočių, tarp jų vyrauja pušynai. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima beržynai.

Daugiau nei 707,5 tūkst. ha arba 32,5 % visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.

Istorija

Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529] m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–1641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.

Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 1918–1940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 1996–2005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.

Politika ir valdymas

Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas.

Didžiausi miškai

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 1998 m. Varėnos raj. miškingumas buvo 66,3 %, Švenčionių raj. apie 53,7 %, Šalčininkų raj. – 43,5 %, Trakų raj. – 41,7 %, Vilniaus raj. apie 36,2 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų.

Didžiausi bei svarbesni Lietuvos miškų masyvai (km²):

1. Dainavos arba Gudų giria (Druskininkų–Varėnos miškai) – apie 145
2. Labanoro-Pabradės giria – 91,1
3. Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha
4. Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,7
5. Rūdninkų giria – 37,5
6. Lavoriškių giria (Lavoriškių–Nemenčinės miškai) – 31
7. Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,4
8. Kapčiamiesčio giria – 27,7 (tai dalis didesnio miškų masyvo – Augustavo girios, kurios bendras plotas 160 tūkst. ha)
9. Ažvinčių-Minčios giria – 22,4
10. Paežerių-Rozalimo miškai – 21,3
11. Biržų giria – 17
12. Kulių miškai – 16,3
13. Taujėnų miškai ~ 15
14. Inkleriškių−Rūdiškių miškai (Rūdiškių miškai) ~ 15
15. Žalioji giria – 14,1
16. Šimonių giria – 13,5
17. Sausašilio-Tumiškės miškai – 12,7
18. Paupio miškai – 12,4
19. Paupio-Knyzlaukio miškai – 11,6
20. Gruzdžių-Gubernijos miškai – 10,3
21. Pažižmės-Tryškių miškai – 10,1
22. Gitėnų miškai – 9,45
23. Girkančių-Tyrelio miškai – 9,15
24. Plokštinės-Stirbaičių miškai – 8,73
25. Tauragės-Batakių miškai – 8,57
26. Dusmenų miškai – 8,11
27. Kuršių Nerijos miškai – ~8
28. Begėdžių-Radviečio (Tenenių) miškai – 7,99
29. Tyrelio miškai – 7,9
30. Gustonių-Jakubonių miškai – 7,6
31. Klusiškių (Lygumų) miškai – 7,4
32. Prienų šilas – 7,36
33. Ramuldavos miškai – 7,3
34. Troškūnų-Dabužių miškai – 6,9
35. Latveliškių-Agailių miškai – 6,4
36. Žalgirio–Pamarkijos miškai – ~6,04
37. Subartonių miškai – ~6
38. Judrėnų-Tverų miškai – 5,89 (papildomas straipsnis Žadvainių−Lėgų (Rietavo) miškai)
39. Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – 5,83
40. Dubravos giria – 5,75
41. Laukžemės-Palangos miškai – 5,72
42. Vainagių (Šaukėnų) miškai ~ 5,7
43. Tytuvėnų miškai – 5,56
44. Raguvos-Alančių miškai – 5,37
45. Adutiškio miškai – 5,31
46. Varnabūdės giria – 5,29
47. Kazokiškių-Kaugonių miškai – 5,23
48. Kamanų miškai – 5,2
49. Šešuolių giria – 5,11
50. Gražutės miškas – 4,7
51. Varluvos–Babtų miškai – 4,65
52. Klišių-Tyrų miškai – 4,49
53. Liaudiškių-Mažuolių miškai – 4,09
54. Alionių miškai – 3,84
55. Pagramančio−Didkiemio miškai ~ 3,8
56. Lapkalnio-Paliepių miškai – 3,71
57. Alsėdžių-Pagermantės miškai – 3,67
58. Medingėnų-Milašaičių miškai – 3,6
59. Balbieriškio miškas – 3,58
60. Pernaravos-Šaravų miškai – 3,57
61. Biržuvėnų miškai – 3,47
62. Buktos miškas – 3,37
63. Krakių-Dotnuvos miškai – 3,28
64. Josvainių miškai – 3,11
65. Žagarės giria ~ 3
66. Punios šilas – 2,76
67. Labūnavos miškai – 1,42
68. Anykščių miškai – 1,33
69. Ropėjos miškai – 0,95
70. Degsnės miškas – 0,44
71. Romintos giria (Lietuvoje tik nežymi jos dalis pasienyje, nors bendras plotas esantis Lietuvoje, Rusijos Kaliningrado sritije ir Lenkijoje 35,5)

Nėra duomenų apie šiuos miškus:

1. Baltiškių-Baltkojų miškai
2. Karalgirio-Padauguvos miškai
3. Norkaičių miškai
4. Obelyno-Ringių miškai
5. Upninkų-Santakos miškai
6. Užpelkių-Gintenių miškai
7. Vaineikių miškai

Medynai

Vidutiniai medynų rodikliai

Medynai	Plotas 1000 ha	Dalis %	Amžius	Bonitetas	Skalsumas	Tūris m³/ha visų medynų	Tūris, m³/ha brandžių medynų	Tūrio prieaugis m³/ha	Prieaugio dalis, kaupiama medyne
pušynai	720,2	35,8	64	11,1	0,75	240	305
eglynai	431,3	21,4	46	11,3	0,71	191	306
kiti spygliuočiai	3,1	0,2	-	-	-	-	-	-	-
beržynai	424,0	21,1	48	1,2	0,71	165	234	6,2	3,3
drebulynai	65,8	3,3	44	Ia,7	0,71	205	275	7,0	4,0
juodalksnynai	135,0	6,7	46	1,4	0,71	196	292	6,5	3,5
baltalksnynai	129,8	6,4	33	1,7	0,71	132	155	6,8	4,0
ąžuolynai	40,1	2,0	85	1,6	0,63	195	247	5,0	2,3
uosynai	49,4	2,5	57	1,1	0,67	171	232	5,7	2,8
kitų lapuočių medynai, įskaitant liepynus ir skroblynus	15,3	0,8	-	-	-	-	-	-	-
iš viso	2 014,0	100,0	53*	1,8*	0,72*	199*	254*	6,5*	3,4*

(*) pateikta duomenų vidutinė vertė

Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.

Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):

• paprastoji pušis – 37,6
• paprastoji eglė – 24,0
• karpotieji ir plaukuotieji beržai – 19,5
• baltalksnis – 5,6
• juodalksnis – 5,6
• paprastasis uosis – 2,7
• drebulė – 2,6
• paprastasis ąžuolas – 1,8
• kitos medžių rūšys – 0,6

Klasifikacija

Miškai suskirstyti į keturias grupes:

• I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
• II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
  • II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
  • II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
• III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
• IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %

2006 m. valstybės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).

Flora ir fauna

Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:

• Iš Lietuvos žvėrių: tokie kaip šernai, stirnos, lapės, pilkieji kiškiai, miškinės kiaunės ir kt.
• Iš Lietuvos paukščių: zylės, kikilis, strazdai, pečialindos ir kt.

Lietuvos miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.

Miškingumas

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.

Savivaldybė	Miškingumas, proc.
Akmenės rajonas	30–40
Alytaus rajonas	20–30
Anykščių rajonas	20–30
Birštono savivaldybė	30–40
Biržų rajonas	20–30
Druskininkų savivaldybė	>50
Elektrėnų savivaldybė	30–40
Ignalinos rajonas	30–40
Jonavos rajonas	30–40
Joniškio rajonas	<20
Jurbarko rajonas	30–40
Kaišiadorių rajonas	20–30
Kalvarijos savivaldybė	<20
Kauno miestas	20–30
Kauno rajonas	20–30
Kazlų Rūdos savivaldybė	>50
Kelmės rajonas	20–30
Kėdainių rajonas	20–30
Klaipėdos miestas	20–30
Klaipėdos rajonas	20–30
Kretingos rajonas	30–40
Kupiškio rajonas	20–30
Lazdijų rajonas	30–40
Marijampolės savivaldybė	<20
Mažeikių rajonas	20–30
Molėtų rajonas	20–30
Neringos savivaldybė	>50
Pagėgių savivaldybė	<20
Pakruojo rajonas	<20
Palangos savivaldybė	30–40
Panevėžio miestas	<20
Panevėžio rajonas	30–40
Pasvalio rajonas	<20
Plungės rajonas	30–40
Prienų rajonas	20–30
Radviliškio rajonas	20–30
Raseinių rajonas	20–30
Rietavo savivaldybė	40–50
Rokiškio rajonas	20–30
Skuodo rajonas	<20
Šakių rajonas	20–30
Šalčininkų rajonas	40–50
Šiaulių miestas	<20
Šiaulių rajonas	30–40
Šilalės rajonas	20–30
Šilutės rajonas	<20
Širvintų rajonas	20–30
Švenčionių rajonas	>50
Tauragės rajonas	30–40
Telšių rajonas	30–40
Trakų rajonas	>50
Ukmergės rajonas	20–30
Utenos rajonas	20–30
Varėnos rajonas	>50
Vilkaviškio rajonas	<20
Vilniaus miestas	>50
Vilniaus rajonas	30–40
Visagino savivaldybė	30–40
Zarasų rajonas	30–40

Priežiūra

Lietuvos miškų priežiūrai yra įsteigtos 42 miškų urėdijos.

Taip pat skaitykite

• Lietuvos savaiminės dendrofloros rūšys

Nuorodos

• Miškų gaisringumas miškų urėdijų veiklos teritorijose
• Lietuvos miškų pasiskirstymas pagal savivaldybes (žemėlapis)
• Lietuvos miško genetiniai ištekliai (su žemėlapiais)
• Lietuvos valstybiniai miškai ir juose lankytinos vietos (žemėlapis)
• Lietuvos miškų institutas
• Generalinė miškų urėdija
• Valstybinis miškotvarkos institutas
• Privačių miškų girininkija
• Lietuvos miško savininkų asociacija
• Miškų informacijos centras
• Miško savininko elementorius, LR AM
• Lietuvos miškų lobiai – gausiai iliustruotas nuotraukomis žurnalas „Miškai“

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.