Lietuvos miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų
rv |
|||
Eilutė 302: | Eilutė 302: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* [http://www.meteo.lt/ |
* [http://www.meteo.lt/lt/web/guest/misku-gaisringumo-klases-prognozes Miškų gaisringumas miškų urėdijų veiklos teritorijose] |
||
* [http://www.amvmt.lt/Schemos,_zemelapiai/Schemos_zemelapiai.aspx?&MID=357&AMID=482 Lietuvos miškų pasiskirstymas pagal savivaldybes (žemėlapis)] |
* [http://www.amvmt.lt/Schemos,_zemelapiai/Schemos_zemelapiai.aspx?&MID=357&AMID=482 Lietuvos miškų pasiskirstymas pagal savivaldybes (žemėlapis)] |
||
* [http://www.forestgen.mi.lt/ Lietuvos miško genetiniai ištekliai (su žemėlapiais)] |
* [http://www.forestgen.mi.lt/ Lietuvos miško genetiniai ištekliai (su žemėlapiais)] |
19:28, 1 birželio 2017 versija
Lietuvos miškai – vienas svarbiausių Lietuvos biosferos elementų. 2014 m. sausio mėnesio duomenimis jų plotas buvo 2177 tūkst. ha ir užėmė 33,3 % šalies teritorijos. Per paskutinius dešimt metų miškų kiekis Lietuvoje yra išaugęs 131 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2 %.[1] Bendras medienos tūris siekia 501,3 mln. m³. Daugiau nei pusė visų miškų Lietuvoje yra spygliuočių, tarp jų vyrauja pušynai. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima beržynai.[2]
Daugiau nei 707,5 tūkst. ha arba 32,5 % visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų buferinėse zonose.[3]
Istorija
Senovėje beveik visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei, kertant medžius, miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmojo tūkstantmečio pabaigoje miškai buvo užėmę apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. XI a. – XIII a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.
Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia XVI a. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529] m.) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. 1557 m. Valakų reformos įstatymu žemės ūkiui netinkami plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 m. aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636–1641 m. pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas.
Lietuvai 1795–1915 m. esant Rusijos imperijos valdžioje miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175,0 tūkst. ha miškų. 1915–1918 m. Vokietijos okupacijos metais miškų prie kelių, upių plynai buvo iškirsta 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai – 38,5 tūkst. ha. Iškirstos medienos tūris apie 11,7 mln. m³, t. y. daugiau kaip 6 metų kirtimo norma. Kertama buvo patogiose išvežti vietose prie kelių, upių, net ir nesubrendę medynai. 1918–1940 m. Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias, apie 20 %. Vėliau jis intensyviai didėjo. 1996–2005 m. kasmet buvo iškertama po 4,9-6,5 mln. m³ medienos. 2006 m. miškų žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas – 32,5 %, miškų plotas, tenkantis vienam gyventojui – 0,62 ha.
Politika ir valdymas
Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas. Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 2006 m. buvo 42 valstybinės miškų urėdijos. Lietuvos miškų sklypus inventorizuoja ir miškotvarkos projektus rengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas.[4]
Didžiausi miškai
Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 1998 m. Varėnos raj. miškingumas buvo 66,3 %, Švenčionių raj. apie 53,7 %, Šalčininkų raj. – 43,5 %, Trakų raj. – 41,7 %, Vilniaus raj. apie 36,2 %. Mažiausiai miškų buvo šiuose rajonuose: Vilkaviškio raj. – 9,1 %, Skuodo raj. – 14,9 %, Pasvalio raj. – 16,4 %, Pakruojo raj. apie 17,8, Joniškio raj. – 18,1 %. Daugiau kaip 10 tūkst. ha turi 17 miško masyvų.
Didžiausi bei svarbesni Lietuvos miškų masyvai (km²):
- Dainavos arba Gudų giria (Druskininkų–Varėnos miškai) – apie 145
- Labanoro-Pabradės giria – 91,1
- Kazlų Rūdos miškai – 58,7 tūkst. ha
- Karšuvos giria (Viešvilės–Smalininkų miškai) – 42,7
- Rūdninkų giria – 37,5
- Lavoriškių giria (Lavoriškių–Nemenčinės miškai) – 31
- Gaižiūnų–Rumšiškių miškai – 30,4
- Kapčiamiesčio giria – 27,7 (tai dalis didesnio miškų masyvo – Augustavo girios, kurios bendras plotas 160 tūkst. ha)
- Ažvinčių-Minčios giria – 22,4
- Paežerių-Rozalimo miškai – 21,3
- Biržų giria – 17
- Kulių miškai – 16,3
- Taujėnų miškai ~ 15
- Inkleriškių−Rūdiškių miškai (Rūdiškių miškai) ~ 15
- Žalioji giria – 14,1
- Šimonių giria – 13,5
- Sausašilio-Tumiškės miškai – 12,7
- Paupio miškai – 12,4
- Paupio-Knyzlaukio miškai – 11,6
- Gruzdžių-Gubernijos miškai – 10,3
- Pažižmės-Tryškių miškai – 10,1
- Gitėnų miškai – 9,45
- Girkančių-Tyrelio miškai – 9,15
- Plokštinės-Stirbaičių miškai – 8,73
- Tauragės-Batakių miškai – 8,57
- Dusmenų miškai – 8,11
- Kuršių Nerijos miškai – ~8
- Begėdžių-Radviečio (Tenenių) miškai – 7,99
- Tyrelio miškai – 7,9
- Gustonių-Jakubonių miškai – 7,6
- Klusiškių (Lygumų) miškai – 7,4
- Prienų šilas – 7,36
- Ramuldavos miškai – 7,3
- Troškūnų-Dabužių miškai – 6,9
- Latveliškių-Agailių miškai – 6,4
- Žalgirio–Pamarkijos miškai – ~6,04
- Subartonių miškai – ~6
- Judrėnų-Tverų miškai – 5,89 (papildomas straipsnis Žadvainių−Lėgų (Rietavo) miškai)
- Lančiūnavos-Šventybrasčio miškai – 5,83
- Dubravos giria – 5,75
- Laukžemės-Palangos miškai – 5,72
- Vainagių (Šaukėnų) miškai ~ 5,7
- Tytuvėnų miškai – 5,56
- Raguvos-Alančių miškai – 5,37
- Adutiškio miškai – 5,31
- Varnabūdės giria – 5,29
- Kazokiškių-Kaugonių miškai – 5,23
- Kamanų miškai – 5,2
- Šešuolių giria – 5,11
- Gražutės miškas – 4,7
- Varluvos–Babtų miškai – 4,65
- Klišių-Tyrų miškai – 4,49
- Liaudiškių-Mažuolių miškai – 4,09
- Alionių miškai – 3,84
- Pagramančio−Didkiemio miškai ~ 3,8
- Lapkalnio-Paliepių miškai – 3,71
- Alsėdžių-Pagermantės miškai – 3,67
- Medingėnų-Milašaičių miškai – 3,6
- Balbieriškio miškas – 3,58
- Pernaravos-Šaravų miškai – 3,57
- Biržuvėnų miškai – 3,47
- Buktos miškas – 3,37
- Krakių-Dotnuvos miškai – 3,28
- Josvainių miškai – 3,11
- Žagarės giria ~ 3
- Punios šilas – 2,76
- Labūnavos miškai – 1,42
- Anykščių miškai – 1,33
- Ropėjos miškai – 0,95
- Degsnės miškas – 0,44
- Romintos giria (Lietuvoje tik nežymi jos dalis pasienyje, nors bendras plotas esantis Lietuvoje, Rusijos Kaliningrado sritije ir Lenkijoje 35,5)
Nėra duomenų apie šiuos miškus:
- Baltiškių-Baltkojų miškai
- Karalgirio-Padauguvos miškai
- Norkaičių miškai
- Obelyno-Ringių miškai
- Upninkų-Santakos miškai
- Užpelkių-Gintenių miškai
- Vaineikių miškai
Medynai
Vidutiniai medynų rodikliai
Medynai | Plotas 1000 ha |
Dalis % | Amžius | Bonitetas | Skalsumas | Tūris m³/ha visų medynų |
Tūris, m³/ha brandžių medynų |
Tūrio prieaugis m³/ha |
Prieaugio dalis, kaupiama medyne |
pušynai | 720,2 | 35,8 | 64 | 11,1 | 0,75 | 240 | 305 | ||
eglynai | 431,3 | 21,4 | 46 | 11,3 | 0,71 | 191 | 306 | ||
kiti spygliuočiai | 3,1 | 0,2 | - | - | - | - | - | - | - |
beržynai | 424,0 | 21,1 | 48 | 1,2 | 0,71 | 165 | 234 | 6,2 | 3,3 |
drebulynai | 65,8 | 3,3 | 44 | Ia,7 | 0,71 | 205 | 275 | 7,0 | 4,0 |
juodalksnynai | 135,0 | 6,7 | 46 | 1,4 | 0,71 | 196 | 292 | 6,5 | 3,5 |
baltalksnynai | 129,8 | 6,4 | 33 | 1,7 | 0,71 | 132 | 155 | 6,8 | 4,0 |
ąžuolynai | 40,1 | 2,0 | 85 | 1,6 | 0,63 | 195 | 247 | 5,0 | 2,3 |
uosynai | 49,4 | 2,5 | 57 | 1,1 | 0,67 | 171 | 232 | 5,7 | 2,8 |
kitų lapuočių medynai, įskaitant liepynus ir skroblynus |
15,3 | 0,8 | - | - | - | - | - | - | - |
iš viso | 2 014,0 | 100,0 | 53* | 1,8* | 0,72* | 199* | 254* | 6,5* | 3,4* |
(*) pateikta duomenų vidutinė vertė
Lietuvos miškuose 2006 m. kultūrinės kilmės medynų buvo 471,6 tūkst. ha (23 %), žėlinių – 1542,4 tūkst. ha (77 %). Jaunuolynai sudarė 25 %, pusamžiai medynai 42 %, bręstantys 14 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 1,8, skalsumas – 0,7.
Lietuvos miškuose vyraujantys medžiai (pagal plotą, procentais):
- paprastoji pušis – 37,6
- paprastoji eglė – 24,0
- karpotieji ir plaukuotieji beržai – 19,5
- baltalksnis – 5,6
- juodalksnis – 5,6
- paprastasis uosis – 2,7
- drebulė – 2,6
- paprastasis ąžuolas – 1,8
- kitos medžių rūšys – 0,6
Klasifikacija
Miškai suskirstyti į keturias grupes:
- I grupės, rezervatiniai, sudaro 1,6 % visų miškų
- II grupės, specialiosios paskirties, apie 12,8 %; iš jų:
- II A grupės ekosistemų apsaugos, daugiausia draustinių – 8,9 %
- II B grupės rekreaciniai, apie 3,9 %
- III grupės, apsauginiai, apie 15,2 %)
- IV grupės, ūkiniai, apie 70,4 %
2006 m. valstybės reikšmės miškų buvo 1051,2 tūkst. ha (49 %), privačių – 717,2 tūkst. ha (33,7 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti – 332,5 tūkst. ha (16,8 %).
Flora ir fauna
Miške yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.
Dažniausiai Lietuvos miškuose sutinkami:
- Iš Lietuvos žvėrių: tokie kaip šernai, stirnos, lapės, pilkieji kiškiai, miškinės kiaunės ir kt.
- Iš Lietuvos paukščių: zylės, kikilis, strazdai, pečialindos ir kt.
Lietuvos miškuose 2006 m. buvo 4220 briedžių, 14 400 tauriųjų elnių, 580 danielių, 86 360 stirnų, 32 420 šernų, 3430 barsukų, 300 vilkų.
Miškingumas
Įvairiose Lietuvos savivaldybėse miškų užimama dalis įvairuoja – nuo daugiau kaip 50 proc. kai kuriuose Dzūkijos rajonuose iki mažiau nei 20 proc. Suvalkijoje.
Priežiūra
Lietuvos miškų priežiūrai yra įsteigtos 42 miškų urėdijos.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- ↑ Miškai, Bendra informacija, Aplikos Ministerija
- ↑ Miškų ūkio statistika » 2012, Valstybinė Miškų Tarnyba
- ↑ Saugomos teritorijos ir biologinė įvairovė, Valstybinė Miškų Tarnyba
- ↑ Edvardas Riepšas. Lietuvos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 66 psl.
Nuorodos
- Miškų gaisringumas miškų urėdijų veiklos teritorijose
- Lietuvos miškų pasiskirstymas pagal savivaldybes (žemėlapis)
- Lietuvos miško genetiniai ištekliai (su žemėlapiais)
- Lietuvos valstybiniai miškai ir juose lankytinos vietos (žemėlapis)
- Lietuvos miškų institutas
- Generalinė miškų urėdija
- Valstybinis miškotvarkos institutas
- Privačių miškų girininkija
- Lietuvos miško savininkų asociacija
- Miškų informacijos centras
- Miško savininko elementorius, LR AM
- Lietuvos miškų lobiai – gausiai iliustruotas nuotraukomis žurnalas „Miškai“
|