Didžiasalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°19′08″š. pl. 26°40′52″r. ilg. / 55.319°š. pl. 26.681°r. ilg. / 55.319; 26.681 (Didžiasalis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Povilasz (aptarimas | indėlis)
Eilutė 54: Eilutė 54:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=6|till=2500|inc=500|incmin=100
{{dem|kolon=7|till=2500|inc=500|incmin=100
|1959|176|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|399||Didžiasalis}}</ref>
|1959|176|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|399||Didžiasalis}}</ref>
|1970|210
|1970|210

23:37, 6 gegužės 2017 versija

Didžiasalis
{{#if:
Didžiasalio Ryto vidurinė mokykla
Didžiasalis
Didžiasalis
55°19′08″š. pl. 26°40′52″r. ilg. / 55.319°š. pl. 26.681°r. ilg. / 55.319; 26.681 (Didžiasalis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Didžiasalio seniūnija
Gyventojų (2011) 1 299
Vikiteka Didžiasalis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Didžiãsalis
Kilmininkas: Didžiãsalio
Naudininkas: Didžiãsaliui
Galininkas: Didžiãsalį
Įnagininkas: Didžiãsaliu
Vietininkas: Didžiãsalyje

Didžiasalis – gyvenvietė Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Tverečiaus, netoli Lietuvos sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, turi seniūnaitijos statusą.

Veikia „Ryto“ gimnazija, muzikos mokyklos filialas, vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka, paštas (LT-30006), vaistinė, ambulatorija, koplyčia.

Geografija

Svarbiausi keliai  112  IgnalinaDidžiasalis .

Geležinkelio ruožas

Didžiasalis


Gyvenvietė įsikūrusi tarp Dysnos ir Birvėtos upių. Netoliese telkšo Agarinio ir Dumblio ežerai. Yra žvyro telkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

Tverečius – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Navikai – 6 km
ADUTIŠKIS – 23 km

Istorija

Apleistas namas Didžiasalyje

19501992 m. Liudo Giros kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Aptikus kokybiško molio klodus 19721975 m. pastatyta plytų gamykla [1].

19751992 m. Didžiasalyje veikė statybinių medžiagų kombinatas, tuo metu kaimas sparčiai augo. [2]

Uždarius kombinatą dauguma gyventojų neteko pagrindinės darbovietės ir pajamų šaltinio, tai sąlygojo dideles socialines ir ekonomines problemas. 2007 m. du daugiabučiai buvo visiškai negyvenami, taip pat buvo daug negyvenamų butų, jų kaina buvo nukritusi iki simbolinės (1 litas už butą), tačiau pasklidus kalboms apie naujos gamyklos statybas, kainos išaugo. Didžiasalyje planuojama pastatyti dvi naujas gamyklas – mineralinių izoliacinių medžiagų, gaminamų iš molio ir visiškai naują plytų gamyklą.[3] Galiausiai gamyklos pastatytos nebuvo. Mineralinių izoliacinių medžiagų gamykla nepastatyta neradus investuotojo.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Tverečiaus valsčius Švenčionių apskritis
19501954 m. Didžiasalio apylinkės centras Ignalinos rajonas
19541963 m. Sekonių apylinkės centras
19631995 m. Dysnos apylinkė (1963–1968 ir 1983–1995 jos centras)
1995 Didžiasalio seniūnijos centras Ignalinos rajono savivaldybė


Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1976 m.[6] 1979 m.sur. 1985 m.[7] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
176 210 969 1 982 2 431 1 744 1 299


Šaltiniai

  1. http://www.didz.lt/LT/history.html
  2. Didžiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 693 psl.
  3. „Luidas“ Didžiasalyje statys izoliacinių medžiagų ir plytų gamyklas
  4. Didžiasalis laidoja paskutinę viltį išsiveržti iš skurdo
  5. DidžiasalisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 399 psl.
  6. DidžiasalisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 49 psl.
  7. Didžiasalis 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 421

Nuorodos