Tauta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
kkkkxbvcbxv cweyt
Žyma: Žyma: Pasikartojantys simboliai
Eilutė 2: Eilutė 2:
{{Reikšmės}}
{{Reikšmės}}
[[Vaizdas:Russia ethnic.JPG|thumb|280px|Carinės Rusijos europinės dalies tautos]]
[[Vaizdas:Russia ethnic.JPG|thumb|280px|Carinės Rusijos europinės dalies tautos]]
'''Tauta''' – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes turinti [[sąvoka]]:
'''Tauta''' – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes t
* Pirmoji reikšmė sietina su [[etnologija|etnologijos]] ([[etnografija|etnografijos]]) mokslo vartojama sąvoka [[etnosas]] arba [[etninė grupė]].
* Antroji sietina su terminu [[nacija]].


Kasdieninėje vartosenoje šios dvi reikšmės neretai griežtai neatskiriamos ar tapatinamos.


Pirmąja, etnoso, reikšme sąvoka tauta reiškia save suvokiančią, savivardį ([[etnonimas|etnonimą]]) turinčią, istoriškai susiformavusią [[žmonių bendrija|žmonių bendriją]]. Šia reikšme vartojama sąvoka ''tauta'' reiškia [[etninė tauta|etninę tautą]]. Griežčiau vartojant sąvokas, termino [[etnosas]] ar ''etninė tauta'' pakaitalas lietuvių kalba yra [[tautybė]]. Pavyzdžiui, [[lietuvių tauta|lietuvių tautą]], o tiksliau tautybę sudaro [[individas|individai]], priskiriantys save [[lietuvių kultūra|lietuvių kultūros]] žmonėms, laikantys šią [[kultūra|kultūrą]] sava. Šie individai gyvena ne tik [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, bet ir kitų [[tautų kultūra|tautų kultūros]] erdvėje. Savo [[etninė teritorija|etninėje teritorijoje]] gyvenantys [[lietuviai]] sudaro ne tik [[etnokultūra|etnokultūrinę]] bendriją, o ir teritorinį etnosocialinį organizmą.


[[Nacija]] arba [[moderni tauta]] yra tokia teritorinė [[etnosocialinė bendrija]], kuri turi savo paties teritorinį [[suverenitetas|suverenitetą]] ir [[administracija|administraciją]]. Kitaip tariant, šia reikšme vartojamas terminas tauta visada reiškia ''[[politinė tauta|politinę tautą]]''. Šia prasme galima kalbėti apie Lietuvos tautą. Nacija laikytinos ir tos teritorinės etnosocialinės bendrijos, kurios siekia turėti savo [[valstybė|valstybę]] gyvenamoje arba etninėje teritorijoje, jeigu siekimą palaiko dauguma tos bendrijos narių.



== Primordializmas ir konstruktyvizmas ==

[[sociologija|Sociologijoje]] galime išskirti dvi pagrindines [[teorija|teorijų]] grupes, pagal tai kaip yra vertinamas tautos susikūrimo klausimas. [[primordializmas|Primordialistų]] teigimu tautą vienija jos [[istorinė praeitis]] ir šimtametės [[tradicija|tradicijos]], perduodamos iš [[karta|kartos]] į kartą. Pagal tokį „kultūrinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso tai pačiai tautai, jei ir tik jei abu turi bendrą kultūrą, o kultūra čia reiškia [[idėja|idėjų]], [[ženklas|ženklų]] ir [[asociacija|asociacijų]] sistemą bei [[elgesys|elgesio]] ir [[bendravimas|bendravimo]] būdus.



mzsssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssxgdverr q hhgfteedhg hg weetyfffffffffffffffffffffffffffgwehjdbb hhbhbweeeeoooiiowppppppolddddddhhhhhhhhhhhhhhhhhlknnb




































































































































































































































































































































































































































































































































































dewu|teorijų]] grupes, pagal tai kaip yra vertinamas tautos susikūrimo klausimas. [[primordializmas|Primordialistų]] teigimu tautą vienija jos [[istorinė praeitis]] ir šimtametės [[tradicija|tradicijos]], perduodamos iš [[karta|kartos]] į kartą. Pagal tokį „kultūrinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso tai pačiai tautai, jei ir tik jei abu turi bendrą kultūrą, o kultūra čia reiškia [[idėja|idėjų]], [[ženklas|ženklų]] ir [[asociacija|asociacijų]] sistemą bei [[elgesys|elgesio]] ir [[bendravimas|bendravimo]] būdus.


Pagal [[konstruktyvizmas|konstruktyvistinę]] versiją tautos yra socialiniai dariniai priklausantys nuo pačių žmonių, todėl tautos yra „kuriamos“. Pagal tokį „[[voliuntarizmas|voliuntaristinį]]“ apibrėžimą du žmonės priklauso vienai tautai, jei ir tik jei jie abu ''pripažįsta'', kad jie priklauso tai pačiai tautai. Tam tikra kategorija žmonių tampa tauta tik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio [[teisė|teises]] ir [[įsipareigojimas|įsipareigojimus]] bei [[priklausomybė|priklausymą]] tai pačiai tautai. Tik tarpusavio [[pripažinimas]] sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių.<ref>Ernest Gellner „Tautos ir nacionalizmas“, Vilnius: Pradai, 1996, p.22.</ref>
Pagal [[konstruktyvizmas|konstruktyvistinę]] versiją tautos yra socialiniai dariniai priklausantys nuo pačių žmonių, todėl tautos yra „kuriamos“. Pagal tokį „[[voliuntarizmas|voliuntaristinį]]“ apibrėžimą du žmonės priklauso vienai tautai, jei ir tik jei jie abu ''pripažįsta'', kad jie priklauso tai pačiai tautai. Tam tikra kategorija žmonių tampa tauta tik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio [[teisė|teises]] ir [[įsipareigojimas|įsipareigojimus]] bei [[priklausomybė|priklausymą]] tai pačiai tautai. Tik tarpusavio [[pripažinimas]] sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių.<ref>Ernest Gellner „Tautos ir nacionalizmas“, Vilnius: Pradai, 1996, p.22.</ref>

18:31, 1 gegužės 2017 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Carinės Rusijos europinės dalies tautos

Tauta – dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes t





mzsssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssxgdverr q hhgfteedhg hg weetyfffffffffffffffffffffffffffgwehjdbb hhbhbweeeeoooiiowppppppolddddddhhhhhhhhhhhhhhhhhlknnb



















































































































































































































































































dewu|teorijų]] grupes, pagal tai kaip yra vertinamas tautos susikūrimo klausimas. Primordialistų teigimu tautą vienija jos istorinė praeitis ir šimtametės tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Pagal tokį „kultūrinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso tai pačiai tautai, jei ir tik jei abu turi bendrą kultūrą, o kultūra čia reiškia idėjų, ženklų ir asociacijų sistemą bei elgesio ir bendravimo būdus.

Pagal konstruktyvistinę versiją tautos yra socialiniai dariniai priklausantys nuo pačių žmonių, todėl tautos yra „kuriamos“. Pagal tokį „voliuntaristinį“ apibrėžimą du žmonės priklauso vienai tautai, jei ir tik jei jie abu pripažįsta, kad jie priklauso tai pačiai tautai. Tam tikra kategorija žmonių tampa tauta tik tuomet, kai tos kategorijos nariai tvirtai pripažįsta savitarpio teises ir įsipareigojimus bei priklausymą tai pačiai tautai. Tik tarpusavio pripažinimas sukuria tautą, o ne kokie nors kiti bendri bruožai, kokie jie bebūtų, kurie išskiria šią kategoriją iš kitų žmonių.[1]

Komunistinis tautos apibrėžimas

XIX a. pb. – XX a. pr. Rusijos revoliucionieriai nagrinėjo ir tautinį klausimą. Sunkiausia buvo rasti apibrėžimus kas yra tauta, nes jau tuo metu šie apibrėžimai nebuvo pilnai aiškūs. Užduotis išsiaiškinti šį klausimą teko Josifui Stalinui. Jis tautos apibrėžimą formulavo taip: tauta yra istoriškai susiformavusi, stabili žmonių bendrija, besiremianti bendra kalba, teritorija, ekonominiu gyvenimu, ir psichologine sandara pasireiškiančia bendra kultūra.

Tik tada, kai yra visos šios charakteristikos Stalino teigimu galime kalbėti apie tautos egzistavimą.[2]

Šis tautos apibrėžimas, besiremiantis objektyviais faktoriais, tebėra populiarus buvusios TSRS šalyse, ypač apibrėžiant, kas gali būti laikoma kaip atskira „tautybė“, o kas – ne.

Šaltiniai

  1. Ernest Gellner „Tautos ir nacionalizmas“, Vilnius: Pradai, 1996, p.22.
  2. "The Nation", in "Marxism and the National Question", from "The Essential Stalin: Major Theoretical Writings 1905–1952", ed. Bruce Franklin (Croom Helm: London, 1973), p. 57-61.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose