Svėdasų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
papild.
Eilutė 11: Eilutė 11:
| Savininkas =
| Savininkas =
}}
}}

'''Svėdasų dvaras''' buvo [[Svėdasai|Svėdasuose]]. Dvaro rūmai stovi kitoje [[Svėdasas|Svėdaso]] ežero pusėje nei miestelis. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai [[Radvilos]] prisidėjo prie [[kalvinizmas|kalvinizmo]] plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais.
'''Svėdasų dvaro sodyba''' buvo šalia [[Svėdasai|Svėdasų]]. Buvusio dvaro rūmai stovi [[Bajorai (Anykščiai)|Bajorų]] kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, vakariniame [[Svėdasas|Svėdaso]] (Beragio) ežero krante, 100 m į rytus nuo kelio Svėdasai–[[Vaitkūnai]]. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai [[Radvilos]] prisidėjo prie [[kalvinizmas|kalvinizmo]] plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais.

Svėdasų dvaro sodybos fragmentai [[1992]] m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas {{kvrmc|67}}).<ref>{{cite kvr | mc=67 | title=Dvaro sodyba | accessdate=2017-04-27}}</ref>


==Istorija==
==Istorija==
Eilutė 23: Eilutė 26:


{{citata|Marikoniai Jeronimas, Liucijonas, Pranas – trys kartos, buvo turtingi žeme, pinigų švaistytojai, pamišę mūrus stilizuoti.|[[Vaižgantas]]}}
{{citata|Marikoniai Jeronimas, Liucijonas, Pranas – trys kartos, buvo turtingi žeme, pinigų švaistytojai, pamišę mūrus stilizuoti.|[[Vaižgantas]]}}

Apie [[1890]] m. dvarą valdė caro generolas Božerianovas, vėliau dvaras su rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Dvaras priminė riterių pilį, prie jo buvo nemažas tvenkinys, puikus parkas, kurį užveisė iš užsienio pakviesti sodininkai.
Apie [[1890]] m. dvarą valdė caro generolas Božerianovas, vėliau dvaras su rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Dvaras priminė riterių pilį, prie jo buvo nemažas tvenkinys, puikus parkas, kurį užveisė iš užsienio pakviesti sodininkai.


==Žymūs žmonės==
==Žymūs žmonės==
* Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis [[Kristupas Radvila II]] (1585–1640 m.).
* Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis [[Kristupas Radvila II]] (1585–1640 m.).

==Svėdasų dvarvietė==
Svėdasų miestelyje, prie kapinių, plyti Svėdasų dvarvietės teritorija (unik. kodas {{kvrmc|12211}}).<ref>{{cite kvr | mc=12211 | title=Dvarvietė | accessdate=2017-04-27}}</ref> Dvarvietės dalis šiuo metu užstatyta miestelio pastatais, užsodinta sodu, yra dirbamų sklypų. Centrinė dvarvietės dalis palikta dirvonuoti: čia yra ryški dvaro pastato, greičiausiai reprezentacinio, vieta.

==Šaltiniai==
{{ref}}


==Nuorodos==
==Nuorodos==

18:53, 27 balandžio 2017 versija

Svėdasų dvaras
Svėdasų dvaro griuvėsiai (šiaurinis flygelis su bokštu)
Svėdasų dvaro griuvėsiai (šiaurinis flygelis su bokštu)
Vieta Svėdasai
Įkurtas 1533 m.
Rūmų stilius Medinis
Bajorų giminės Mikalojus Radvila Juodasis,
Kristupas Mikalojus Radvila,
Jonušas Radvila,
Karolis Povilas Radvila,
Leonas Borovskis,
Marikoniai,
Božerianovas,
Juodviršiai,
T. Giedrimienė

Svėdasų dvaro sodyba buvo šalia Svėdasų. Buvusio dvaro rūmai stovi Bajorų kaime, 2 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, vakariniame Svėdaso (Beragio) ežero krante, 100 m į rytus nuo kelio Svėdasai–Vaitkūnai. Ta vieta kartais vadinama Kalviniškiu (dvaro savininkai Radvilos prisidėjo prie kalvinizmo plitimo Lietuvoje). Rūmai virtę griuvėsiais, parkas apaugęs krūmynais.

Svėdasų dvaro sodybos fragmentai 1992 m. įrašyti į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 67).[1]

Istorija

Svėdasų dvaras 1533 m. atiteko Reformacijos šalininkams Mikalojui Radvilai Juodajam ir jo broliui Jonui. XVI a. priklausė Radviloms, tikriausiai buvo karališkasis dvaras, kadangi 1567 m. iš šio dvaro Kristupas Mikalojus Radvila turėjo pristatyti arklius valstybės kariuomenei. Vėliau dvaras priklausė Biržų Radviloms.

1647 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina skundė Seimui Svėdasų dvaro savininką kunigaikštį Jonušą Radvilą už tai, kad jis esą įsakęs iškirsti pakelėse stovėjusius kryžius, 4–100 m. senumo. Tačiau Zablūdavos klebonas paliudijo, kad tie kryžiai patys išvirtę dėl senumo, todėl byla nutraukta – vyskupas skundą atsiėmė, o Radvila paaukojo 6000 auksinų katalikų bažnyčiai statyti.

Dvarui priklausė Urbaniškio palivarkas (dabar Kamajai).

XVIII a. pabaigoje Karolis Povilas Radvila dvarą perleido Leonui Borovskiui, kurį jis valdė trumpai – iš jo dvarą perėmė ir iki 1890 m. išlaikė grafai Marikoniai. Anot Vaižganto, kilusio nuo Svėdasų:

Marikoniai Jeronimas, Liucijonas, Pranas – trys kartos, buvo turtingi žeme, pinigų švaistytojai, pamišę mūrus stilizuoti.

Vaižgantas

Apie 1890 m. dvarą valdė caro generolas Božerianovas, vėliau dvaras su rūmais atiteko pasiturinčiam ūkininkui Juodviršiui. Dvaras priminė riterių pilį, prie jo buvo nemažas tvenkinys, puikus parkas, kurį užveisė iš užsienio pakviesti sodininkai.

Žymūs žmonės

  • Svėdasų dvare, susikrimtęs dėl nesėkmių sprendžiant katalikų ir reformatų nesutarimus, mirė iš Vilniaus atvykęs kunigaikštis Kristupas Radvila II (1585–1640 m.).

Svėdasų dvarvietė

Svėdasų miestelyje, prie kapinių, plyti Svėdasų dvarvietės teritorija (unik. kodas 12211).[2] Dvarvietės dalis šiuo metu užstatyta miestelio pastatais, užsodinta sodu, yra dirbamų sklypų. Centrinė dvarvietės dalis palikta dirvonuoti: čia yra ryški dvaro pastato, greičiausiai reprezentacinio, vieta.

Šaltiniai

  1. „Dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.
  2. „Dvarvietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-04-27.

Nuorodos