Kostas Ostrauskas (1926): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 84.15.176.59 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
Eilutė 7: Eilutė 7:
| gimimo data = {{Gimė|1926|04|05|}}
| gimimo data = {{Gimė|1926|04|05|}}
| gimimo vieta = [[Veiveriai]], [[Marijampolės apskritis]]
| gimimo vieta = [[Veiveriai]], [[Marijampolės apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|2012|01|11|1926|04|05|}}
| mirties data = {{Mirė|2012|01|09|1926|04|05|}}
| mirties vieta = [[JAV]]
| mirties vieta = [[JAV]]
| sutuoktinis =
| sutuoktinis =

12:28, 27 balandžio 2017 versija

Kostas Ostrauskas
Gimė 1926 m. balandžio 5 d.
Veiveriai, Marijampolės apskritis
Mirė 2012 m. sausio 9 d. (85 metai)
JAV
Tėvas Kostas Ostrauskas
Veikla dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas
Alma mater 1952 m. Pensilvanijos universitetas

Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis, 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriuose – 2012 m. sausio 9 d. JAV) – Lietuvos ir JAV dramaturgas, literatūros istorikas, kritikas, žurnalistas.

Biografija

Mokėsi Kauno „Aušros” gimnazijoje, 1944 m. Kauno jaunimo teatro aktorius. Frontui artėjant pasitraukė į Vokietiją, gimnaziją baigė Liubeke. 19461949 m. studijavo Pabaltijo universitete Hamburge, 1949 m. atvykęs į JAV, 1952 m. baigė lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete [1]; vienas iš paskutiniųjų Vinco Krėvės studentų.

Pensilvanijos universiteto muzikos bibliotekos vedėjas. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje, daugelį jo pjesių spausdino žurnalas „Metmenys“.

Kūryba

Scenai pradėjo rašyti nuo 1951 m. Į avangardizmą pasuko jau pirmąja pjese „Pypkė“. Daugelis jo dramų yra trumpos, kaip novelės, dažniausiai su dviem-trim veikėjais, veiksmas koncentruojamas apie vieną temą ar motyvą. Atskirą grupę sudaro „rimtieji“ K. Ostrausko kūriniai. Tai pjesės, kuriose vyrauja ne tiek komizmas, kiek tragiškieji būties aspektai: „Duobkasiai“ (1964–1965 m.) – tai „Hamleto“ kapinių scenos parafrazė; „Gyveno kartą senelis ir senelė“ (1963–1969 m.) – čia jaučiama aliuzija į S. Beketo „Belaukiant Godo“. Muzikaliausiu K. Ostrausko kūriniu vadinamas „Kvartetas“ (1969 m.). Taip pat yra parašęs keletą filosofinių pjesių: „Ars amoris“ (1979 m.), „Anna ir Emma“ (1989 m.) ir kt. [2]

Bibliografija

  • Pypkė, 1 v. drama. Parašyta 1951 m., iš­spausdinta „Literatūros lankose“ Nr. 4, 1954 m., vaidinta 1961 m.– A. Škėmos pastatymas Santaros stovykloje, 1964 m.– D. Bylaitienės ir J. Blekaičio pastatymas Čika­goje.
  • Kanarėlė, 3 v. drama. Suvaidinta 1956 m., V. Valiukui režisuojant, Čikagoje. Ten pat 1958 m. L. S. Santaros puošniai išleista.
  • Žaliojoj lankelėj, 1 v. drama, parašyta 1961 m., drauge su „Pypke“ 1963 m. Santaros–Šviesos išleista at­skira knyga; suvaidinta 1964 m. Čikagoje, J. Kelečiui režisuojant.
  • Gyveno kartą senelis ir senelė…, 1 v., parašyta 1963 m., išspausdinta „Metmenų“ Nr. 8, 1964 m. ir tais pat metais Čikagoje pirmą kartą suvaidinta N. Marti­naitytei režisuojant.
  • Gundymai, 1970–1979 m.
  • Lozorius, 1971 m.
  • Čičinskas, 1974–1975 m.
  • Jūratė ir Kastytis, 1977 m.
  • Karali(a)us juokdarys, 1987 m.
  • Vaižgantas, 1994 m.
  • TRISKAIDEKAPHOBIA, išspausdinta Literatūros almanache VARPAI-2011 (26), p. 49-68, su Leono Peleckio-Kaktavičiaus įž. str., p. 47-48

Literatūra

  • Ruchlevičienė I. Kūryba – kaip žaidimas: Kosto Ostrausko dramaturgija. – 2003.
  • Jackiewicz M. Twórca litewskiego teatru absurdu: uwagi o dramaturgii Kostasa Ostrauskasa. – 1992.
  • Lietuviškieji slapyvardžiai. – 1995–1999.
  • Lietuvių egzodo literatūra. – 1945–1990, 1997.
  • Lankutis J., Lietuvių egzodo literatūra 1940–1990. – 1995.
  • V. Kubilius, XX a. literatūra. – 1995.
  • Lietuvių literatūra svetur 1945–1967. – 1968.

Šaltiniai

Nuorodos