Kuoknesės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Ed1974LT pervadino puslapį Koknesės kunigaikštystė į Kuoknesės kunigaikštystė: žr. aptarimą |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
| Pastaba = |
| Pastaba = |
||
}} |
}} |
||
''' |
'''Kuoknesės kunigaikštystė''' – [[XII a.]] pabaigos – [[XIII a.]] pradžios [[kunigaikštystė]] [[Latgala|Latgaloje]], [[Latvija]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Kuoknesės kunigaikštystė susidarė [[Polockas|Polocko]] kunigaikščio [[vasalas|vasalams]] su savo [[kariauna]] įsikūrus [[latgaliai|latgalių]] žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštyste]] nebuvo tvirti, nors glaudesni už [[Jersika|Jersikos]] ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka ([[stačiatikiai|stačiatikių]] krikšto vardas ''Viačeslavas'', {{lot|Wetseke, Vetseke, Vesceka}}, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] – ''Vjačko, Vlačko''), valdęs [[1205]]–[[1208]] m. |
|||
Įtempti |
Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su [[lietuvių žemių konfederacija]] vertė Viačką ieškoti [[Livonijos ordinas|Livonijos]] pagalbos. [[1205]] m. jis pripažino [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupą]] Albertą savo siuzerenu. [[1208]] m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo [[Lielvardė]]s riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, [[1208]] m. sudegino [[Kuoknesės pilis|Kuoknesės pilį]] ir pabėgo į [[Naugardas|Naugardą]]. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos [[vokiečiai]] ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.<ref>{{VLE|X|354|[[Edvardas Gudavičius]]|Kuoknesės kunigaikštystė}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Eilutė 29: | Eilutė 29: | ||
[[Kategorija:Latgalių žemės]] |
[[Kategorija:Latgalių žemės]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Kuoknesės savivaldybė]] |
01:03, 27 balandžio 2017 versija
Baltų žemė: Kuoknesė | |
---|---|
Šalis | Latvija (Latgala) |
Tautos | latgaliai |
Laikotarpis | XIII a. |
Miestai | Kuoknesė |
Atskilo nuo | Polocko |
Prijungta prie | Livonijos |
Kuoknesės kunigaikštystė – XII a. pabaigos – XIII a. pradžios kunigaikštystė Latgaloje, Latvija.
Istorija
Kuoknesės kunigaikštystė susidarė Polocko kunigaikščio vasalams su savo kariauna įsikūrus latgalių žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su Polocko kunigaikštyste nebuvo tvirti, nors glaudesni už Jersikos ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka (stačiatikių krikšto vardas Viačeslavas, lot. Wetseke, Vetseke, Vesceka, Henriko Latvio kronikoje – Vjačko, Vlačko), valdęs 1205–1208 m.
Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su lietuvių žemių konfederacija vertė Viačką ieškoti Livonijos pagalbos. 1205 m. jis pripažino Rygos vyskupą Albertą savo siuzerenu. 1208 m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo Lielvardės riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, 1208 m. sudegino Kuoknesės pilį ir pabėgo į Naugardą. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.[1]
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius. Kuoknesės kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 354 psl.
|