Eglainė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°56′59″ š. pl. 26°07′47″ r. ilg. / 55.94972°š. pl. 26.12972°r. ilg. / 55.94972; 26.12972 (Eglainė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
PowermelonBot (aptarimas | indėlis)
Kategorija:... pagastas -> Kategorija:... valsčius
Eilutė 40: Eilutė 40:
{{išnašos}}
{{išnašos}}


[[Kategorija:Eglainės pagastas]]
[[Kategorija:Eglainės valsčius]]
[[Kategorija:Latvijos gyvenvietės]]
[[Kategorija:Latvijos gyvenvietės]]

13:05, 25 balandžio 2017 versija

Eglainė
latv. Eglaine
Paminklas Gothardui Frydrichui Stenderiui Eglainėje
Eglainė
Eglainė
55°56′59″ š. pl. 26°07′47″ r. ilg. / 55.94972°š. pl. 26.12972°r. ilg. / 55.94972; 26.12972 (Eglainė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Sėlija
Savivaldybė Alūkstos savivaldybė
Valsčius Eglainės valsčius
Gyventojų (2006[1]) 479
Altitudė 115 m
Pašto kodas LV-5444
Vikiteka Eglainė

Eglainė (Eglaitė[2], latv. Eglaine) – kaimas Latvijoje, Ilūkstės savivaldybės Eglainės valsčiaus centras. Šalia kelio P70 ŠventėSubatė, prie buvusio Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.

Kaimas (anksčiau vadintas Jelovka[3]) įsikūrė Lašių dvaro teritorijoje po 1900 m. šalia naujai pastatytos geležinkelio stoties. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš Viesytės siaurojo geležinkelio. 1925 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, 1960 m. tapo kaimo tarybos ir tarybinio ūkio centru.

Eglainėje yra valsčiaus administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, Gothardo Frydricho Stenderio muziejus, pašto skyrius, Eglainės geležinkelio stotis. Stovi Eglainės katalikų bažnyčia ir Lašių liuteronų bažnyčia.

Geležinkelio ruožas

Eglainė


Šaltiniai

  1. JS Baltija/JS Latvija. Interaktīvā karšu sistēma. SIA „Karšu izdevniecība Jāņa sēta“. Ryga.
  2. Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra
  3. Tamošiūnienė, Milena (2014). Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m. (PDF). p. 24. ISBN 978-609-8074-26-0.