Eglainė: Skirtumas tarp puslapio versijų
+galerija |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
|kirč = |
|kirč = |
||
}} |
}} |
||
'''Eglainė''' ('''Eglaitė'''<ref>[http://www.baltu.lt/Kalbos/liet_kalb_telk.htm Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra]</ref>, {{lv|Eglaine}}) – kaimas [[Latvija|Latvijoje]], [[Ilūkstės savivaldybė]]s [[Eglainės |
'''Eglainė''' ('''Eglaitė'''<ref>[http://www.baltu.lt/Kalbos/liet_kalb_telk.htm Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra]</ref>, {{lv|Eglaine}}) – kaimas [[Latvija|Latvijoje]], [[Ilūkstės savivaldybė]]s [[Eglainės valsčius|Eglainės valsčiaus]] centras. Šalia kelio P70 [[Šventė (Latvija)|Šventė]]–[[Subatė]], prie buvusio [[geležinkelis Radviliškis–Daugpilis|Radviliškio–Daugpilio geležinkelio]]. |
||
Kaimas (anksčiau vadintas '''Jelovka'''<ref>{{cite book|title=Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m.|first=Milena|last=Tamošiūnienė|url=http://www.lka.lt/download/21797/knyga_karo%20belaisviai%20internetui.pdf|isbn=978-609-8074-26-0|year=2014|pages=24}}</ref>) įsikūrė [[Lašių dvaras|Lašių dvaro]] teritorijoje po [[1900]] m. šalia naujai pastatytos geležinkelio stoties. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš [[Viesytės siaurasis geležinkelis|Viesytės siaurojo geležinkelio]]. [[1925]] m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, [[1960]] m. tapo kaimo tarybos ir [[tarybinis ūkis|tarybinio ūkio]] centru. |
Kaimas (anksčiau vadintas '''Jelovka'''<ref>{{cite book|title=Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m.|first=Milena|last=Tamošiūnienė|url=http://www.lka.lt/download/21797/knyga_karo%20belaisviai%20internetui.pdf|isbn=978-609-8074-26-0|year=2014|pages=24}}</ref>) įsikūrė [[Lašių dvaras|Lašių dvaro]] teritorijoje po [[1900]] m. šalia naujai pastatytos geležinkelio stoties. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš [[Viesytės siaurasis geležinkelis|Viesytės siaurojo geležinkelio]]. [[1925]] m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, [[1960]] m. tapo kaimo tarybos ir [[tarybinis ūkis|tarybinio ūkio]] centru. |
||
Eglainėje yra |
Eglainėje yra valsčiaus administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, [[Gothardas Frydrichas Stenderis|Gothardo Frydricho Stenderio]] muziejus, pašto skyrius, [[Eglainės geležinkelio stotis]]. Stovi [[Eglainės katalikų bažnyčia]] ir [[Lašių liuteronų bažnyčia]]. |
||
{{glžk|[[Šapelių GS|Šapeliai]]|Eglainė|[[Alūksta]]}} |
{{glžk|[[Šapelių GS|Šapeliai]]|Eglainė|[[Alūksta]]}} |
22:15, 24 balandžio 2017 versija
Eglainė latv. Eglaine | |
---|---|
Paminklas Gothardui Frydrichui Stenderiui Eglainėje | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Sėlija |
Savivaldybė | Alūkstos savivaldybė |
Valsčius | Eglainės valsčius |
Gyventojų | 479 |
Altitudė | 115 m |
Pašto kodas | LV-5444 |
Vikiteka | Eglainė |
Eglainė (Eglaitė[2], latv. Eglaine) – kaimas Latvijoje, Ilūkstės savivaldybės Eglainės valsčiaus centras. Šalia kelio P70 Šventė–Subatė, prie buvusio Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.
Kaimas (anksčiau vadintas Jelovka[3]) įsikūrė Lašių dvaro teritorijoje po 1900 m. šalia naujai pastatytos geležinkelio stoties. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš Viesytės siaurojo geležinkelio. 1925 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, 1960 m. tapo kaimo tarybos ir tarybinio ūkio centru.
Eglainėje yra valsčiaus administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, Gothardo Frydricho Stenderio muziejus, pašto skyrius, Eglainės geležinkelio stotis. Stovi Eglainės katalikų bažnyčia ir Lašių liuteronų bažnyčia.
-
Sentikių maldos namai
-
Katalikų bažnyčia
-
Geležinkelio stotis
Šaltiniai
- ↑ JS Baltija/JS Latvija. Interaktīvā karšu sistēma. SIA „Karšu izdevniecība Jāņa sēta“. Ryga.
- ↑ Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra
- ↑ Tamošiūnienė, Milena (2014). Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m. (PDF). p. 24. ISBN 978-609-8074-26-0.