Stalo kalnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Kiti|Stalo kalnas (Vilnius)|}}
{{Kiti|Stalo kalnas (Vilnius)|}}
[[Vaizdas:Table mountain.jpg|thumb|350px|Stalo kalnas]]
[[Vaizdas:Table mountain.jpg|thumb|350px|Stalo kalnas]]
'''Stalo kalnas''' ({{en|Table Mountain}}, {{af|Tafelberg}}) yra [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], prie [[Keiptaunas|Keiptauno]]. Viena įsimintiniausių ir žinomiausių pasaulio gamtos įžymybių.
'''Stalo kalnas''' ({{en|Table Mountain}}, {{af|Tafelberg}}) yra [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], prie [[Keiptaunas|Keiptauno]]. Kalnas ir aplinkinės vietovės buvo įtrauktos į [[Stalo kalno nacionalinis parkas|Stalo kalno nacionalinį parką]], vėliau ir į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.


Stalo kalno viršūnėje slūgso kvarcinio [[smiltainis|smiltainio]] sluoksniai, susidarę [[ordovikas|ordoviko]] periode lėkštame jūros dugne. Šis smiltainis yra gana atsparus [[erozija]]i. Po smiltainiu slūgso žėrutinio skalūno sluoksniai, kurė nėra labai atsparūs dūlėjimui. Po šiomis uolienomis nedarniai slūgso prekambro skalūnai su [[granitas|granito]] intruzijomis.
Stalo kalno viršūnėje slūgso kvarcinio [[smiltainis|smiltainio]] sluoksniai, susidarę [[ordovikas|ordoviko]] periode lėkštame jūros dugne. Šis smiltainis yra gana atsparus [[erozija]]i. Po smiltainiu slūgso žėrutinio skalūno sluoksniai, kurė nėra labai atsparūs dūlėjimui. Po šiomis uolienomis nedarniai slūgso prekambro skalūnai su [[granitas|granito]] intruzijomis.

13:45, 22 balandžio 2017 versija

Stalo kalnas

Stalo kalnas (angl. Table Mountain, afr. Tafelberg) yra Pietų Afrikos Respublikoje, prie Keiptauno. Kalnas ir aplinkinės vietovės buvo įtrauktos į Stalo kalno nacionalinį parką, vėliau ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Stalo kalno viršūnėje slūgso kvarcinio smiltainio sluoksniai, susidarę ordoviko periode lėkštame jūros dugne. Šis smiltainis yra gana atsparus erozijai. Po smiltainiu slūgso žėrutinio skalūno sluoksniai, kurė nėra labai atsparūs dūlėjimui. Po šiomis uolienomis nedarniai slūgso prekambro skalūnai su granito intruzijomis.

Kalno viršūnė yra 1086 m virš jūros lygio. Šiaurinis jo šonas stačiu skardžiu kyla tarp atskirų viršūnių – Velnio smailės rytų pusėje ir Liūto Galvos šiaurės vakarų pusėje. Nuo viršūnės žaliais Stalo kalno šlaitais driekiasi nuostabus laukinių gėlių kilimas.

Daugiau nei iš 200 km atstumo matomos kalvos kaip švyturys tarnavo jūreiviams nuo tada, kai pirmas iš europiečių jūrininkų jas pamatė portugalų tyrinėtojas Bartolomėjus Diasas.

Kalnas plokščia daugiau nei 3 km ilgio viršūne stūkso virš Keiptauno. Nuo viršūnės galima apžvelgti apačioje nusidriekusį miestą, vakaruose plytintį Atlanto vandenyną, pietuose tįsantį Gerosios Vilties kyšulį, šiaurėje – pamatyti begalinius Afrikos tolius. Į kalną, kadaise buvusį liūtų ir leopardų namais, dabar veda apie 400 pėsčiųjų takų ir kabelinis keltuvas.