Valgomasis arachis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 89.117.39.249 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas)
„Chemijos terminų aiškinamajame žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 71) ir LR terminų banke pirmenybė teikiama terminui baltymas (angl. protein, rus. белок); „Chemijos enciklopedijoje“ (Vilnius, 2015, p. 80) teikiamas terminas baltymai.
Eilutė 16: Eilutė 16:


== [[Augalų morfologija]] ==
== [[Augalų morfologija]] ==
Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. [[Lapai]] priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. [[Žiedai]] geltoni, sutelkti žiedynuose. [[Vaisius]] – 3-7 cm ilgio [[ankštis]], susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 [[sėkla|sėklos]] („riešutai“). Sėklose gausu [[proteinas|proteino]], vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.
Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. [[Lapai]] priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. [[Žiedai]] geltoni, sutelkti žiedynuose. [[Vaisius]] – 3-7 cm ilgio [[ankštis]], susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 [[sėkla|sėklos]] („riešutai“). Sėklose gausu [[proteinas|baltymų]], vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.


== Kultivacija ==
== Kultivacija ==

18:56, 14 balandžio 2017 versija

Arachis hypogaea

Valgomasis arachis (Arachis hypogaea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Arachis
( Arachis)
Rūšis: Valgomasis arachis
( Arachis hypogaea)

Valgomasis arachis, dar vadinamas žemės riešutu, arachisu (lot. Arachis hypogaea, angl. Peanut) – pupinių (Fabaceae) šeimos augalas kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos.

Augalų morfologija

Vienmetis, žolinis augalas. Aukštis 30-50 cm. Lapai priešiniai, plunksniški, lapelio ilgis 1-7 cm. Žiedai geltoni, sutelkti žiedynuose. Vaisius – 3-7 cm ilgio ankštis, susiformuojanti po žeme. Ankštyje yra 1-4 sėklos („riešutai“). Sėklose gausu baltymų, vitaminų B1, B2, B3, B5, kalcio, magnio, fosforo, geležies.

Kultivacija

Žemės riešutai auginami ir vartojami maistui buvo dar senovės Peru. Vėliau pradėti auginti ir Actekų imperijoje. Kolonizaciniu laikotarpiu pradėti auginti JAV, Afrikoje, Azijoje. Pagrindiniai žemės riešutų augintojai yra Kinija, Indija, Nigerija, JAV, Sudanas, Senegalas, Tanzanija, Kongo DR, Argentina ir kt.[1]

Žemės riešutai

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija 14341
Indija 7168
Nigerija 3900
JAV 2341
Mianmaras 1000
Indonezija 773
Senegalas 731
Sudanas 716
Argentina 625
Vietnamas 533

Išnašos