Sarmatai: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
[[Vaizdas:Scythia-Parthia 100 BC.png|thumb|300px|Apytikslė Skitijos teritorija I tūks. pr. m. e. su išskirta sarmatų žeme.]] |
[[Vaizdas:Scythia-Parthia 100 BC.png|thumb|300px|Apytikslė Skitijos teritorija I tūks. pr. m. e. su išskirta sarmatų žeme.]] |
||
Anot [[Diodoras|Diodoro]] ir [[Plinijus Vyresnysis|Plinijaus]], sarmatai į šias žemes atsikėlė iš [[ |
Anot [[Diodoras|Diodoro]] ir [[Plinijus Vyresnysis|Plinijaus]], sarmatai į šias žemes atsikėlė iš [[Medija|Medijos]]. Herodotas pateikia gana fantastišką jų kilmę iš [[Amazonės|amazonių]] ir skitų palikuonių. Jie kalbėjo skitų [[tarmė|tarme]]. [[Darijus I|Darijaus I]] karo žygio į [[Skitija|Skitiją]] metu, sarmatai palaikė skitus.<ref>Herodotas. „Istorija”. 4, 110—117.</ref><ref>''Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А.'' Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 143—147.</ref> V–IV a. pr. m. e. sarmatai ir skitai gyveno taikiai, nevaržomai keliavo vieni kitų teritorijomis, vienydavosi prieš užpuolikus, dalis sarmatų tarnavo skitų karaliams ir apgyvendino europinį Skitijos ruožą. Tačiau jau III a. pr. m. e. sarmatai, kitiems užpuolikams braunantis, patys prisidėjo prie Skitijos nukariavimo, ir skitai buvo priversti trauktis į šiaurinį Juodosios jūros pakraštį.<ref>Лукиан из Самосаты. Токсарид, или дружба, 39.</ref> |
||
320–350 m. sarmatai ir [[gotai]] puolė rytinę [[Romos Imperija|Romos imperijos]] dalį, persikėlė per [[Dunojus|Dunojų]] ir įsiveržė į [[Retija|Retiją]].<ref>''Roberts W. E''. Valentinian I. // An Online Encyclopedia of Roman Emperors.</ref> Netrukus po to čionai kariauti atvykę [[hunai]] sarmatų gentis įtraukė į savo kariuomenes. Visi šie karai prisidėjo prie [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]].<ref>Bury, J. B., The Invasion of Europe by the Barbarians, Norton Library, 1967.</ref> |
320–350 m. sarmatai ir [[gotai]] puolė rytinę [[Romos Imperija|Romos imperijos]] dalį, persikėlė per [[Dunojus|Dunojų]] ir įsiveržė į [[Retija|Retiją]].<ref>''Roberts W. E''. Valentinian I. // An Online Encyclopedia of Roman Emperors.</ref> Netrukus po to čionai kariauti atvykę [[hunai]] sarmatų gentis įtraukė į savo kariuomenes. Visi šie karai prisidėjo prie [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]].<ref>Bury, J. B., The Invasion of Europe by the Barbarians, Norton Library, 1967.</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
21:44, 6 balandžio 2017 versija
 |
|---|
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai, Vakarų tiurkai |
| Bolgarai, Sabirai, Alanai |
| Chazarų kaganatas (Chazarai) |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda: |
| Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
| Kazokai: |
| Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
| Rusijos imperija (Novorosija) |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Ukraina, Rusijos Federacija |
| Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Sarmatai (sen. gr. Σαρμάται, lot. Sarmatae) – klajoklių rytų iranėnų tauta,[1] ankstyvojo geležies amžiaus pabaigoje (VI – IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė stepių plotą nuo Tisos ir Dunojaus vandenskyros iki Aralo jūros, Uralo kalnų (dabartinės Ukrainos, Rusijos ir Kazachstano teritorijos). Mokslininkų manymu,[2] sarmatus „sauromatų” pavadinimu pirmasis paminėjo Herodotas, jis rašė: „Persikėlus per Tanaiso (dab. Donas) upę, ten jau ne skitų žemė, o sauromatų.”[3]. N. Lysenko manymu, nuo tada, kai Markas Vipsanijus Agripa sudarė pasaulio žemėlapį, tautovardžiai „sauromatai” ir „sarmatai” buvo vartojami sinonimiškai.[4].
Antikos autoriai sarmatams priskirdavo: aorsus, jazygus, sirakus, alanus, roksolanus, sajus. Asajai (ασάιοι) – sarmatų gentis, iki keltų genties galatų (žr. Galatija) antpuolių gyvenusi prie Juodosios jūros. Iš sajų žinomiausias jų karalius Saitafarnas.[5]
Tiesioginiai sarmatų (alanų) palikuonnys – osetinai.[6].
Istorija
Anot Diodoro ir Plinijaus, sarmatai į šias žemes atsikėlė iš Medijos. Herodotas pateikia gana fantastišką jų kilmę iš amazonių ir skitų palikuonių. Jie kalbėjo skitų tarme. Darijaus I karo žygio į Skitiją metu, sarmatai palaikė skitus.[7][8] V–IV a. pr. m. e. sarmatai ir skitai gyveno taikiai, nevaržomai keliavo vieni kitų teritorijomis, vienydavosi prieš užpuolikus, dalis sarmatų tarnavo skitų karaliams ir apgyvendino europinį Skitijos ruožą. Tačiau jau III a. pr. m. e. sarmatai, kitiems užpuolikams braunantis, patys prisidėjo prie Skitijos nukariavimo, ir skitai buvo priversti trauktis į šiaurinį Juodosios jūros pakraštį.[9]
320–350 m. sarmatai ir gotai puolė rytinę Romos imperijos dalį, persikėlė per Dunojų ir įsiveržė į Retiją.[10] Netrukus po to čionai kariauti atvykę hunai sarmatų gentis įtraukė į savo kariuomenes. Visi šie karai prisidėjo prie Didžiojo tautų kraustymosi.[11]
Šaltiniai
- ↑ Марк Борисович Щукин На рубеже эр. СПб.: Фарн, 1994, с. 145.
- ↑ Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А. Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 109.
- ↑ Herodotas. „Istorija”, 4. 21.
- ↑ Н. Лысенко. Языги на дунайском Лимесе Рима в I—II вв. н. э. — С. 3—4.
- ↑ Sarmatian. // Britannica.
- ↑ Перевалов С. М. Аланы // Российская историческая энциклопедия. Под ред. акад. А. О. Чубарьяна. Т. 1: Аалто — Аристократия. М.: ОЛМА МЕДИА ГРУПП, 2011. С. 220—221.
- ↑ Herodotas. „Istorija”. 4, 110—117.
- ↑ Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А. Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 143—147.
- ↑ Лукиан из Самосаты. Токсарид, или дружба, 39.
- ↑ Roberts W. E. Valentinian I. // An Online Encyclopedia of Roman Emperors.
- ↑ Bury, J. B., The Invasion of Europe by the Barbarians, Norton Library, 1967.
