Bania Luka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 44°46′00″ š. pl. 17°11′00″ r. ilg. / 44.76667°š. pl. 17.18333°r. ilg. / 44.76667; 17.18333 (Bania Luka)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
vikifikuota, papildymas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 55: Eilutė 55:
* {{flagicon|Sweden}} [[Vesterasas]], [[Švedija]]
* {{flagicon|Sweden}} [[Vesterasas]], [[Švedija]]
|}
|}

== Žymūs žmonės ==
* [[Marija Šestić]], dainininkė


== Galerija ==
== Galerija ==
Eilutė 65: Eilutė 62:
File:Самостан Марија Звијезда.jpg|Mariasterno abatija
File:Самостан Марија Звијезда.jpg|Mariasterno abatija
File:Жупна црква Похода Блажене Дјевице Марије2.jpg|Katalikų bažnyčia
File:Жупна црква Похода Блажене Дјевице Марије2.jpg|Katalikų bažnyčia
File:Kastel 22.jpg|Kastelo tvirtovė
File:Парк Петар Кочић у Бањој Луци.jpg|Petaro Kočičiaus parkas
File:Jezero na Manjači.jpg|Manjačos ežeras
File:Vrbas87687.jpg|Vrbo upė
</gallery>
</gallery>



10:10, 6 balandžio 2017 versija

Bania Luka
Banja Luka/Бања Лука
      
Šv. Trejybės cerkvė
Bania Luka
Bania Luka
44°46′00″ š. pl. 17°11′00″ r. ilg. / 44.76667°š. pl. 17.18333°r. ilg. / 44.76667; 17.18333 (Bania Luka)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Bosnijos ir Hercegovinos vėliava Bosnija ir Hercegovina
Autonomija Serbų respublika Serbų Respublika
Gyventojų (2007) 221 100
Plotas 1 232 km²
Tankumas (2007) 179 žm./km²
Tinklalapis [1]
Vikiteka Bania Luka
Kirčiavimas Bãnia Lukà

Bania Luka (bosn. Banja Luka, kroat. Banja Luka, serb. Бања Лука) – miestas Bosnijoje ir Hercegovinoje, faktinė Serbų Respublikos sostinė. Miestas įsikūręs šalies šiaurės vakaruose, prie Vrbaso upės. 92 proc. gyventojų – serbai. Tai didžiausias serbiškosios Bosnijos dalies verslo ir ekonominės veiklos centras, čia gyvena 16 proc. Serbų respublikos gyventojų.

Bania Lukoje yra tiek ortodoksų cerkvių, tiek mečečių, iš kurių ypač žymi XVI a. Ferchadijos mečetė.

Istorija

Bania Luka rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1494 m., tačiau miestas egzistavo dar prieš kelis šimtmečius. Mieste išlikusi senovinė Kastelio pilis. Per karą su turkais 1688 m. austrai miestą buvo užėmę, tačiau vėliau vėl užleido turkams. 1737 m. rugpjūčio 4 d. austrai prie miesto skaudžiai pralaimėjo turkams, o 1878 m. rugpjūčio 14 d. prieš juos laimėjo. 1931 m. iš 18 500 miesto gyventojų apie pusę buvo musulmonai.

Sportas

Futbolas

Miestų partnerystė

Galerija

Nuorodos