Chotyno mūšis (1673): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:31, 29 kovo 2017 versija

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Čia kas - automatinis vertimas?'
Jei galite, sutvarkykite.

Chotyno mūšis

Priklauso: Osmanų karas

Jonas Sobieskis mūšio metu

Data	1673 m. lapkričio 10 - 11 d.
Vieta	Chotynas, ATR
Rezultatas	ATR pergalė

Konflikto šalys

ATR

Osmanų imperija

Vadovai ir kariniai vadai

Jonas Sobieskis

Huseinas-paša

Pajėgos

30 000 žm.

35 000 žm.

Nuostoliai

5 000 užmuštų

30 000 užmuštų ir paimtų į nelaisvę

Chotyno mūšis įvyko 1673 metų lapkričio 11 d. ATR-Turkijos (1672—1676) karo metu. Jungtinė Lenkijos-Lietuvos armija vadovaujama Karūnos didžiojo etmono Jono Sobieskio sutriuškino turkų armiją vadovaujamą Huseino-pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusią senoje lenkų stovykloje pirmo Chotyno mūšio 1621 metais laiku.

Prieš mūšį

ATR 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė Chotyno tvirtovę 1673 metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta Dniestro vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje pirmojo Chotyno mūšio metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo lapkričio 10 d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos.

Mūšis

Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant lapkričio 11 d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą Dniestro krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą.

Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė (Chotynas pasidavė lapkričio 13 d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis).

Pasekmės

Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar Kameneco paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono Jono Sobieskio prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į ATR karaliaus sostą.

Literatūra

Damian Orłowski — Chocim 1673., seria: «Historyczne bitwy», Bellona, Warszawa 2007, 2008.

@@ Eilutė 27: / Eilutė 27: @@
 == Prieš mūšį ==
 [[Vaizdas:MWP husaria detale c.1673.jpg|thumb|left|150px|Husarų šarvai 1673 m.]]
-ATR armija, susidedanti iš 30 tūkstančio karių vadovaujamų Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] [[1673]] metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įsikūrusi [[Dniestras|Dniestro]] vingyje, su viduramžių grioviais, sustiprinta žemės apkasais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Pirmos atakos į turkų pozicijas įvyko [[lapkričio 10]] d., bet jie buvo tik žvalgyba mūšiu priešo linijos. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkam, išsekintiems nerimu ir nemiga.
+ATR 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] [[1673]] metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta [[Dniestras|Dniestro]] vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|pirmojo Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo [[lapkričio 10]] d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos.
 == Mūšis ==
-Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušus priešą nuo pozicijų ir padarius apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontraataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą [[Dniestras|Dniestro]] krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į užimtą jų Podolės Kamenecą.
+Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą [[Dniestras|Dniestro]] krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą.
-Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad rezultate buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė ([[Chotyno tvirtovė]] pasidavė [[lapkričio 13]] d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis.
+Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė ([[Chotyno tvirtovė|Chotynas]] pasidavė [[lapkričio 13]] d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis).
 == Pasekmės ==
-Chotyno mūšis baigėsi pilna lenkų pergale, nors tai neprivedė prie lūžio kare, ir neužsibaigė Kremeneco paėmimu. Bet pergalė pakėlė etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] prestižą, gavusio pravardę „Chotyno liūtas“, ir padėjo jam rinkimuose į ATR karaliaus sostą.
+Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar Kameneco paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į ATR karaliaus sostą.
 == Literatūra ==