Chotyno mūšis (1673): Skirtumas tarp puslapio versijų
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
Eilutė 27: | Eilutė 27: | ||
== Prieš mūšį == |
== Prieš mūšį == |
||
[[Vaizdas:MWP husaria detale c.1673.jpg|thumb|left|150px|Husarų šarvai 1673 m.]] |
[[Vaizdas:MWP husaria detale c.1673.jpg|thumb|left|150px|Husarų šarvai 1673 m.]] |
||
ATR |
ATR 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] [[1673]] metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta [[Dniestras|Dniestro]] vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|pirmojo Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo [[lapkričio 10]] d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos. |
||
== Mūšis == |
== Mūšis == |
||
Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, |
Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą [[Dniestras|Dniestro]] krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą. |
||
Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad |
Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė ([[Chotyno tvirtovė|Chotynas]] pasidavė [[lapkričio 13]] d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis). |
||
== Pasekmės == |
== Pasekmės == |
||
Chotyno mūšis baigėsi |
Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar Kameneco paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į ATR karaliaus sostą. |
||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
12:31, 29 kovo 2017 versija
'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Čia kas - automatinis vertimas?' Jei galite, sutvarkykite. |
Chotyno mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Osmanų karas | |||||||
Jonas Sobieskis mūšio metu | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
ATR | Osmanų imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Jonas Sobieskis | Huseinas-paša | ||||||
Pajėgos | |||||||
30 000 žm. | 35 000 žm. | ||||||
Nuostoliai | |||||||
5 000 užmuštų | 30 000 užmuštų ir paimtų į nelaisvę |
Chotyno mūšis įvyko 1673 metų lapkričio 11 d. ATR-Turkijos (1672—1676) karo metu. Jungtinė Lenkijos-Lietuvos armija vadovaujama Karūnos didžiojo etmono Jono Sobieskio sutriuškino turkų armiją vadovaujamą Huseino-pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusią senoje lenkų stovykloje pirmo Chotyno mūšio 1621 metais laiku.
Prieš mūšį
ATR 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė Chotyno tvirtovę 1673 metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta Dniestro vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje pirmojo Chotyno mūšio metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo lapkričio 10 d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos.
Mūšis
Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant lapkričio 11 d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą Dniestro krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą.
Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad galiausiai buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė (Chotynas pasidavė lapkričio 13 d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis).
Pasekmės
Chotyno mūšis baigėsi lenkų pergale, nors neprivedė prie lūžio kare ar Kameneco paėmimo. Bet pergalė pakėlė etmono Jono Sobieskio prestižą, suteikė jam „Chotyno liūto“ pravardę ir padėjo rinkimuose į ATR karaliaus sostą.
Literatūra
- Damian Orłowski — Chocim 1673., seria: «Historyczne bitwy», Bellona, Warszawa 2007, 2008.