Lomeikiškių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
papild. |
||
| Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
|priešpilis = |
|priešpilis = |
||
|naudotas = |
|naudotas = |
||
|žvalgytas = 1968, 1975, 2003 m. |
|žvalgytas = 1968, 1973, 1975, 1982, 2003 m. |
||
|tirtas = |
|tirtas = |
||
|registro Nr. = AR448 |
|registro Nr. = AR448 |
||
| Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
'''Lomeikiškių piliakalnis''' arba '''Krasausko kalnas''' – [[piliakalnis]], esantis [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], [[Surviliškio seniūnija|Surviliškio sen.]], [[Lomeikiškiai|Lomeikiškių]] kaime, tarp kelio {{KK195}} ir [[Nevėžis|Nevėžio]] upės, apie 1,3 km į šiaurę (prieš srovę) nuo buvusio [[Kruosto hidroelektrinės tvenkinys|Kruosto hidroelektrinės tvenkinio]] užtvankos. |
'''Lomeikiškių piliakalnis''' arba '''Krasausko kalnas''' – [[piliakalnis]], esantis [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], [[Surviliškio seniūnija|Surviliškio sen.]], [[Lomeikiškiai|Lomeikiškių]] kaime, tarp kelio {{KK195}} ir [[Nevėžis|Nevėžio]] upės, apie 1,3 km į šiaurę (prieš srovę) nuo buvusio [[Kruosto hidroelektrinės tvenkinys|Kruosto hidroelektrinės tvenkinio]] užtvankos. |
||
Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, Kultūros vertybių registre |
Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]] įrašytas [[1992]] m. (unik. kodas {{kvrmc|5166}}).<ref>{{cite kvr | mc=5166 | title=Piliakalnis | accessdate=2017-01-15}}</ref> Lietuvos piliakalnių atlaso sudarytojų nuomone, Lomeikiškių piliakalnis neturėtų būti įvardijamas piliakalniu, nes tai greičiausiai yra smarkai suardyta [[kalva]], kurios aplinkos [[archeologija|archeologiniai]] tyrimai rezultatų nedavė.<ref>http://www.piliakalniai.lt/images/NE_Piliakalniai_is_registro.pdf</ref> |
||
== Piliakalnis == |
== Piliakalnis == |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
Tai atskira [[kalva]] Nevėžio dešinajame krante, jo slėnyje, iš pietų ir pietryčių pusės juosiama [[senvagė]]s, iš vakarų – bevardžio upelio, iš šiaurės – negilios daubos. Kalva apardyta ariant, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais ([[2014]] m. duomenimis). Piliakalnio viršus ištęsto ovalo pavidalo, apie 40 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 10 m pločio. Šlaitai lėkšti ir vidutinio statumo, 4-6 m aukščio. Teritorija užima 8700 kv.m. |
Tai atskira [[kalva]] Nevėžio dešinajame krante, jo slėnyje, iš pietų ir pietryčių pusės juosiama [[senvagė]]s, iš vakarų – bevardžio upelio, iš šiaurės – negilios daubos. Kalva apardyta ariant, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais ([[2014]] m. duomenimis). Piliakalnio viršus ištęsto ovalo pavidalo, apie 40 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 10 m pločio. Šlaitai lėkšti ir vidutinio statumo, 4-6 m aukščio. Teritorija užima 8700 kv.m. |
||
== Archeologinių tyrimų istorija == |
|||
== Tyrimai == |
|||
Piliakalnis pažymėtas [[Petras Tarasenka|Petro Tarasenkos]] „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (Kaunas, 1928, p. 168). Žvalgymo ir kartografavimo medžiaga pateikta archeologinių ekspedicijų Kėdainių rajone ataskaitose [[1968]], [[1975]], [[2003]] m. |
Piliakalnis pažymėtas [[Petras Tarasenka|Petro Tarasenkos]] „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (Kaunas, 1928, p. 168). Žvalgymo ir kartografavimo medžiaga pateikta archeologinių ekspedicijų Kėdainių rajone ataskaitose [[1968]], [[1975]], [[2003]] m. |
||
Pasak [[Kėdainių krašto muziejus|Kėdainių krašto muziejaus]] archeologo Algirdo Juknevičiaus, Lomeikiškių piliakalnis yra „vienas paslaptingiausių rajone“, tikimasi, kad piliakalnio tyrinėjimui ateityje bus skirta daugiau dėmesio.<ref>[http://muge.eu/krasto-istorija-rajone-liudija-dvylika-piliakalniu/ Krašto istoriją rajone liudija dvylika piliakalnių]</ref> |
Pasak [[Kėdainių krašto muziejus|Kėdainių krašto muziejaus]] archeologo Algirdo Juknevičiaus, Lomeikiškių piliakalnis yra „vienas paslaptingiausių rajone“, tikimasi, kad piliakalnio tyrinėjimui ateityje bus skirta daugiau dėmesio.<ref>[http://muge.eu/krasto-istorija-rajone-liudija-dvylika-piliakalniu/ Krašto istoriją rajone liudija dvylika piliakalnių]</ref> |
||
Lomeikiškių piliakalnio, vad. Krasausko kalnu (5166, AR448), duomenys buvo tikslinami [[2014]] m. [[spalio 7]] d. Kultūros paveldo taryboje, apibrėžiant teritorijos ribas ir nustatant regioninį reikšmingumo lygmenį.<ref>[http://www.kpd.lt/news/521/378/Nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-IV-2014-10-07-posedzio-nutarimai/d,pagrindinis.html Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (IV) 2014-10-07 posėdžio nutarimai]</ref> |
|||
=== Pirmieji paminėjimai === |
|||
Archeologinėje literatūroje piliakalnį pirmą kartą paminėjo piliakalnių tyrinėtojas [[Liudvikas Kšivickis]] (1859–1941). Jis žinių apie Lomeikiškių kaime bebaigintį griūti piliakalnį gavo iš vietinių gyventojų pasakojimų. Vietos [[padavimas]] bylojo, jog šis piliakalnis yra išlikęs nuo [[žemaičiai|žemaičių]] ir [[lietuviai|lietuvių]] tarpusavio kovų laikų. Remdamasis šia informacija, piliakalnį savo knygoje [[1928]] m. minėjo ir P. Tarasenka. |
|||
Valstybinės archeologinės komisijos (VAK) ataskaitoje piliakalnis buvo vadinamas Prancūzkapiais. Remiantis vietos gyventojų pasakojimais nurodyta, kad kalvoje esantys kapai su [[prancūzai|prancūzų]] kareivių palaikais likę nuo [[Napoleonas|Napoleono]] karų. Kapuose esą yra likęs rūsys, kuriame paslėpti prancūzų armijos ginklai. VAK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad kalva ir kapai labai apardyti, nes čia buvo kasamas [[žvyras]]. Iki [[1934]] m. kalva buvo ariama, arime neretai buvo aptinkama žmonių [[kaukolė|kaukolių]]. |
|||
=== 1968–1982 m. === |
|||
[[1968]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] archeologinė ekspedicija, kuriai vadovavo [[Adolfas Tautavičius]]. Konstatuota, kad čia galėjo būti ankstyvas piliakalnis. Piliakalnį ir jo aplinką [[1973]], [[1975]] ir [[1982]] m. žvalgė MMT archeologai. Nustatyta, kad piliakalniu laikoma kalva viso labo tik kaimo [[kapinės]], o Lomeikiškių piliakalnio vieta lokalizuota neteisingai. Tokiu būdu piliakalnis buvo įtrauktas į neaiškių archeologijos vertybių sąrašą, kurio paminklosauginei vertei nustayti tikslinga atlikti nedidelės apimties archeologinius žvalgomuosius tyrimus. |
|||
=== 2003 m. === |
|||
Spėjamo piliakalnio Lomeikiškių kaime archeologinei–paminklosauginei vertei nustatyti [[2003]] m. buvo suorganizuoti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai piliakalnyje ir jo aplinkoje. Šių tyrinėjimų metu pasirinktas maždaug 70x150 m dydžio plotas. Jame iki įžemio buvo ištirti 23 [[šurfas|šurfai]], kurių dydžiai buvo 1x1 ir 1x3 m. Iš viso buvo ištirtas 26 kv.m plotas. Taip pat buvo žvalgytos į vakarus ir šiaurę nuo spėjamo piliakalnio esančios gretimos aukštumos, maždaug 3 ha plotas. Tyrimais nustatyta, kad Lomeliškių piliakalnyje [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] nėra. 15–30 cm storio tamsiai pilkas sluoksnis su degėsiais užfiksuotas tik pietinėje ir šiaurinėje kalvos papėdėse. Sluoksnyje [[Archeologinis radinys|archeologinių radinių]] neaptikta. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| Eilutė 36: | Eilutė 52: | ||
* [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] |
* [[Sąrašas:Lietuvos piliakalniai]] |
||
* [http://www.piliakalniai.lt/district2.php?rajonas_id=54 Kėdainių rajono piliakalniai] |
* [http://www.piliakalniai.lt/district2.php?rajonas_id=54 Kėdainių rajono piliakalniai] |
||
* [http://www.atl.lt/2003/35.pdf Lomeikiškių piliakalnis] ([[Romas Jarockis]], 2003 m.) |
|||
[[Kategorija:Piliakalniai Kėdainių rajone]] |
[[Kategorija:Piliakalniai Kėdainių rajone]] |
||
23:03, 28 kovo 2017 versija
| Lomeikiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lomeikiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kėdainių rajonas | ||
| Seniūnija | Surviliškio seniūnija | ||
| Aukštis | 4-6 m | ||
| Žvalgytas | 1968, 1973, 1975, 1982, 2003 m. | ||
| Registro Nr. | AR448 | ||
Lomeikiškių piliakalnis arba Krasausko kalnas – piliakalnis, esantis Kėdainių rajone, Surviliškio sen., Lomeikiškių kaime, tarp kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ir Nevėžio upės, apie 1,3 km į šiaurę (prieš srovę) nuo buvusio Kruosto hidroelektrinės tvenkinio užtvankos.
Piliakalnis yra archeologijos ir kraštovaizdžio paminklas, Kultūros vertybių registre įrašytas 1992 m. (unik. kodas 5166).[1] Lietuvos piliakalnių atlaso sudarytojų nuomone, Lomeikiškių piliakalnis neturėtų būti įvardijamas piliakalniu, nes tai greičiausiai yra smarkai suardyta kalva, kurios aplinkos archeologiniai tyrimai rezultatų nedavė.[2]
Piliakalnis
Tai atskira kalva Nevėžio dešinajame krante, jo slėnyje, iš pietų ir pietryčių pusės juosiama senvagės, iš vakarų – bevardžio upelio, iš šiaurės – negilios daubos. Kalva apardyta ariant, apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais (2014 m. duomenimis). Piliakalnio viršus ištęsto ovalo pavidalo, apie 40 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi ir 10 m pločio. Šlaitai lėkšti ir vidutinio statumo, 4-6 m aukščio. Teritorija užima 8700 kv.m.
Archeologinių tyrimų istorija
Piliakalnis pažymėtas Petro Tarasenkos „Lietuvos archeologijos medžiagoje“ (Kaunas, 1928, p. 168). Žvalgymo ir kartografavimo medžiaga pateikta archeologinių ekspedicijų Kėdainių rajone ataskaitose 1968, 1975, 2003 m.
Pasak Kėdainių krašto muziejaus archeologo Algirdo Juknevičiaus, Lomeikiškių piliakalnis yra „vienas paslaptingiausių rajone“, tikimasi, kad piliakalnio tyrinėjimui ateityje bus skirta daugiau dėmesio.[3]
Lomeikiškių piliakalnio, vad. Krasausko kalnu (5166, AR448), duomenys buvo tikslinami 2014 m. spalio 7 d. Kultūros paveldo taryboje, apibrėžiant teritorijos ribas ir nustatant regioninį reikšmingumo lygmenį.[4]
Pirmieji paminėjimai
Archeologinėje literatūroje piliakalnį pirmą kartą paminėjo piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis (1859–1941). Jis žinių apie Lomeikiškių kaime bebaigintį griūti piliakalnį gavo iš vietinių gyventojų pasakojimų. Vietos padavimas bylojo, jog šis piliakalnis yra išlikęs nuo žemaičių ir lietuvių tarpusavio kovų laikų. Remdamasis šia informacija, piliakalnį savo knygoje 1928 m. minėjo ir P. Tarasenka.
Valstybinės archeologinės komisijos (VAK) ataskaitoje piliakalnis buvo vadinamas Prancūzkapiais. Remiantis vietos gyventojų pasakojimais nurodyta, kad kalvoje esantys kapai su prancūzų kareivių palaikais likę nuo Napoleono karų. Kapuose esą yra likęs rūsys, kuriame paslėpti prancūzų armijos ginklai. VAK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad kalva ir kapai labai apardyti, nes čia buvo kasamas žvyras. Iki 1934 m. kalva buvo ariama, arime neretai buvo aptinkama žmonių kaukolių.
1968–1982 m.
1968 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologinė ekspedicija, kuriai vadovavo Adolfas Tautavičius. Konstatuota, kad čia galėjo būti ankstyvas piliakalnis. Piliakalnį ir jo aplinką 1973, 1975 ir 1982 m. žvalgė MMT archeologai. Nustatyta, kad piliakalniu laikoma kalva viso labo tik kaimo kapinės, o Lomeikiškių piliakalnio vieta lokalizuota neteisingai. Tokiu būdu piliakalnis buvo įtrauktas į neaiškių archeologijos vertybių sąrašą, kurio paminklosauginei vertei nustayti tikslinga atlikti nedidelės apimties archeologinius žvalgomuosius tyrimus.
2003 m.
Spėjamo piliakalnio Lomeikiškių kaime archeologinei–paminklosauginei vertei nustatyti 2003 m. buvo suorganizuoti archeologiniai žvalgomieji tyrinėjimai piliakalnyje ir jo aplinkoje. Šių tyrinėjimų metu pasirinktas maždaug 70x150 m dydžio plotas. Jame iki įžemio buvo ištirti 23 šurfai, kurių dydžiai buvo 1x1 ir 1x3 m. Iš viso buvo ištirtas 26 kv.m plotas. Taip pat buvo žvalgytos į vakarus ir šiaurę nuo spėjamo piliakalnio esančios gretimos aukštumos, maždaug 3 ha plotas. Tyrimais nustatyta, kad Lomeliškių piliakalnyje kultūrinio sluoksnio nėra. 15–30 cm storio tamsiai pilkas sluoksnis su degėsiais užfiksuotas tik pietinėje ir šiaurinėje kalvos papėdėse. Sluoksnyje archeologinių radinių neaptikta.
Šaltiniai
- ↑ „Piliakalnis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-01-15.
- ↑ http://www.piliakalniai.lt/images/NE_Piliakalniai_is_registro.pdf
- ↑ Krašto istoriją rajone liudija dvylika piliakalnių
- ↑ Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (IV) 2014-10-07 posėdžio nutarimai