Imperatorius Konradas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
Botai
174 866 keitimai
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
7 905 keitimai
Eilutė 40: Eilutė 40:
}}
}}


'''Konradas IV''' ({{de|Konrad IV}}, [[1228]] m. [[balandžio 25]] d. [[Andrija]], [[Apulija]] – [[1254]] m. [[gegužės 21]] d. [[Lavelo]], [[Bazilikata]]) - [[Štaufenai|Štaufenų]] dinastijos valdovas, Švabijos hercogas ([[1235]]-[[1254]] m.), [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karalius (1237–1254 m.), Sicilijos karalius (1250–1254 m.) ir Jeruzalės karalius (1228–1254 m.).
'''Konradas IV''' ({{de|Konrad IV}}, [[1228]] m. [[balandžio 25]] d. [[Andrija]], [[Apulija]] – [[1254]] m. [[gegužės 21]] d. [[Lavelo]], [[Bazilikata]]) – [[Štaufenai|Štaufenų]] dinastijos valdovas, Švabijos hercogas ([[1235]]–[[1254]] m.), [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] karalius (1237–1254 m.), Sicilijos karalius (1250–1254 m.) ir Jeruzalės karalius (1228–1254 m.).


== Biografija ==
== Biografija ==
Eilutė 46: Eilutė 46:
[[Vaizdas:Seal of Conrad IV of Germany.jpeg|thumb|left|150px|Konrado IV antspaudas]]
[[Vaizdas:Seal of Conrad IV of Germany.jpeg|thumb|left|150px|Konrado IV antspaudas]]


Konradas buvo vienintelis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus [[Frydrichas II|Frydricho II]] ir jo antrosios žmonos Jeruzalės karalienės [[Izabelė II Jeruzalietė|Jolandos Brienietės]] sūnus. Jo motina mirė gimdydama; iš jos Konradas paveldėjo teises į Jeruzalės sostą. Iki 1235 m. gyveno Italijoje, tais metais pirmą kartą aplankė Vokietiją. [[1246]] m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus [[Konradinas]] ([[1252]]-[[1268]] m.)
Konradas buvo vienintelis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus [[Frydrichas II|Frydricho II]] ir jo antrosios žmonos Jeruzalės karalienės [[Izabelė II Jeruzalietė|Jolandos Brienietės]] sūnus. Jo motina mirė gimdydama; iš jos Konradas paveldėjo teises į Jeruzalės sostą. Iki 1235 m. gyveno Italijoje, tais metais pirmą kartą aplankė Vokietiją. [[1246]] m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus [[Konradinas]] ([[1252]]–[[1268]] m.)


Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio [[Henrikas VII Štaufenas|Henriko VII]] [[1237]] m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). [[1246]] m. Frydrichą II [[popiežius]] [[Inocentas IV]] ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas [[Tiuringijos grafas]] [[Henrikas Raspė]], po šio mirties – [[Olandijos karalius]] [[Vilhelmas Olandas|Vilhelmas]]. Po Frydricho II mirties [[1250]] m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.<ref>{{VLE|X|502||Imperatorius Konradas IV}}</ref> Mirė karinėje stovykloje nuo [[maliarija|maliarijos]].
Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio [[Henrikas VII Štaufenas|Henriko VII]] [[1237]] m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). [[1246]] m. Frydrichą II [[popiežius]] [[Inocentas IV]] ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas [[Tiuringijos grafas]] [[Henrikas Raspė]], po šio mirties – [[Olandijos karalius]] [[Vilhelmas Olandas|Vilhelmas]]. Po Frydricho II mirties [[1250]] m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.<ref>{{VLE|X|502||Imperatorius Konradas IV}}</ref> Mirė karinėje stovykloje nuo [[maliarija|maliarijos]].


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 58: Eilutė 58:
* K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
* K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
* A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
* A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
* J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
* J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
* dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
* dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
* H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
* H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
Eilutė 65: Eilutė 65:
* E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
* E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
* R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
* R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
* J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
* J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
* F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
* F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
* Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989
* Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989

11:05, 28 kovo 2017 versija

Imperatorius Konradas IV
Dinastija
Štaufenai
Gimė 1228 m. balandžio 25 d.
Andrija, Apulija
Mirė 1254 m. gegužės 21 d.
Lavelo, Bazilikata
Tėvas Frydrichas II
Vokietijos karalius
Valdė 1237-1254 m.
Pirmtakas Henrikas VII Štaufenas
Įpėdinis Vilhelmas Olandas
Sicilijos karalius
Valdė 1250-1254 m.
Pirmtakas Frydrichas II
Įpėdinis Konradinas
Jeruzalės karalius
Valdė 1228-1254 m.
Pirmtakas Izabelė II Jeruzalietė
Įpėdinis Konradas III
Švabijos hercogas
Valdė 1235-1254 m.
Vikiteka Imperatorius Konradas IV

Konradas IV (vok. Konrad IV, 1228 m. balandžio 25 d. Andrija, Apulija – 1254 m. gegužės 21 d. Lavelo, Bazilikata) – Štaufenų dinastijos valdovas, Švabijos hercogas (1235–1254 m.), Šventosios Romos imperijos karalius (1237–1254 m.), Sicilijos karalius (1250–1254 m.) ir Jeruzalės karalius (1228–1254 m.).

Biografija

Imperatoriaus Konrado IV karūnacija
Konrado IV antspaudas

Konradas buvo vienintelis Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II ir jo antrosios žmonos Jeruzalės karalienės Jolandos Brienietės sūnus. Jo motina mirė gimdydama; iš jos Konradas paveldėjo teises į Jeruzalės sostą. Iki 1235 m. gyveno Italijoje, tais metais pirmą kartą aplankė Vokietiją. 1246 m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus Konradinas (1252–1268 m.)

Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio Henriko VII 1237 m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). 1246 m. Frydrichą II popiežius Inocentas IV ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas Tiuringijos grafas Henrikas Raspė, po šio mirties – Olandijos karalius Vilhelmas. Po Frydricho II mirties 1250 m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.[1] Mirė karinėje stovykloje nuo maliarijos.

Šaltiniai

  1. ↑ Imperatorius Konradas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 502 psl.

Literatūra

  • Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 315ff.
  • O. H. Becker: Kaisertum, deutsche Königswahl und Legitimitätsprinzip in der Auffassung der späteren Staufer und ihres Umkreises, 1975
  • K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
  • A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
  • J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
  • dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
  • H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
  • G. Kirchner: Die Steuerliste von 1241, 1953, S. 64-104
  • J. Lehmann: Die Staufer. Glanz und Elend eines deutschen Kaisergeschlechts, 1978
  • E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
  • R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
  • J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
  • F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
  • Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989
  • E. Thurnher: Konradin als Dichter, in: DA 34, 1978
  • G. Zeller: König Konrad IV. in Italien 1252–1254, Diss. Straßburg 1907

Nuorodos

Imperatorius Konradas IV
Gimė: 1228 Mirė: 1254
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietija
Vokietijos karališkoji šeima
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Izabelė II Jeruzalietė ir
Frydrichas II 		Jeruzalės karalius
1228 balandžio 25 – 1254 gegužės 21 		Po to:
Konradinas
Prieš tai:
Frydrichas I 		Sicilijos karalius
1250 gruodžio 13 – 1254 gegužės 21
Prieš tai:
Henrikas VII Štaufenas 		Vokietijos karalius
(formaliai Romos karalius)
1237 gegužė – 1254 gegužės 21 		Po to:
Vilhelmas Olandas
kaip antikaralius 1247
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Imperatorius_Konradas_IV&oldid=5156998"