Žiniasklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Žiniasklaida''' (terminas pasiūlytas JAV lietuvių |
'''Žiniasklaida''' (terminas pasiūlytas JAV lietuvių<ref>{{EL|1|223|Leksika}}</ref>; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių būriui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama [[spauda]], [[radijas]], [[televizija]] ir [[internetas]]. Bendrasis jų bruožas yra tai, kad naudojantis technologinėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] iš informacijos gavėjo. [[Naujoji žiniasklaida]] tapo interaktyvia (sąveikaujamąja, abipuse). |
||
Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama [[spauda]], [[radijas]], [[televizija]] ir [[internetas]]. Bendrasis jų bruožas yra tai, kad naudojantis techninėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. |
|||
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas. |
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas. |
||
Žiniasklaidos aušroje [[komunikacija]] per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be [[grįžtamasis ryšys|grįžtamojo ryšio]] iš informacijos gavėjo. [[Naujoji žiniasklaida]] tapo [[interaktyvumas|interaktyvia]] (sąveikaujamąja, abipuse). |
|||
== Žiniasklaidos rūšys == |
== Žiniasklaidos rūšys == |
||
18:24, 26 kovo 2017 versija
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių[1]; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiam žmonių būriui. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Bendrasis jų bruožas yra tai, kad naudojantis technologinėmis priemonėmis jos pasiekia plačiąją visuomenę. Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio iš informacijos gavėjo. Naujoji žiniasklaida tapo interaktyvia (sąveikaujamąja, abipuse).
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas.
Žiniasklaidos rūšys
- Spauda (ir kita spausdinta žiniasklaida – skrajutės ir pan.)
- elektroninė žiniasklaida:
- garsinė (radijas, garso įrašai)
- garsinė bei vaizdinė (televizija, vaizdinė medžiaga, kinas)
- Internetas (pvz., internetiniai naujienų portalai)
Elektroninė žiniasklaida vis labiau lenkia spaudą. Pasitelkiant naujus perdavimo būdus (palydovinė ir kabelinė televizijos, kompiuteriniai tinklai), tradicinei žiniasklaidai sukuriama vis didesnė konkurencija.
Žiniasklaidos turinys
Mūsų turimas realybės supratimas gali būti laikomas iš dalies žiniasklaidos perduotu ir mums pateiktu realybės vaizdu. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę.
Žiniasklaidos reikšmė demokratinei visuomenei
Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau galinčia ja būti). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. Be valstybės institucijų kontrolės, žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, piliečių įtraukimas į politiką ir supažindinimas su ja.
Šaltiniai
- ↑ Leksika. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 223 psl.
| |||||||||||||||||||||||