Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymai
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 49: Eilutė 49:
Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama [[Moldovos kunigaikštystė]]s dalis. Ši kunigaikštystė apėmė [[Prutas|Pruto]] baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]], dalį [[Ukraina|Ukrainos]]. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo [[Prutas|Pruto]], dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau [[XVI amžius|XVI]] amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.
Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama [[Moldovos kunigaikštystė]]s dalis. Ši kunigaikštystė apėmė [[Prutas|Pruto]] baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]], dalį [[Ukraina|Ukrainos]]. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo [[Prutas|Pruto]], dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau [[XVI amžius|XVI]] amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.


Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis ([[Besarabija|Besarabijos]] regionas) buvo aneksuota [[Rusijos imperija|Rusijos]]. Vakarinė kunigaikštystės dalis, tuo tarpu, išlaikė autonomiją ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija dalinai atitinka dab. Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta [[Besarabijos gubernija]].
Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis ([[Besarabija|Besarabijos]] regionas) buvo aneksuota [[Rusijos imperija|Rusijos]], o vakarinė kunigaikštystės dalis išlaikė autonomiją ir, susijungusi su Valachija, 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija iš dalie atitinka dabartinės Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta [[Besarabijos gubernija]].


Po [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]] 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie [[Rumunijos karalystė]]s. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. [[Padniestrė]]) liko [[TSRS]] sudėtyje ir ten suformuota [[Moldavijos ATSR]]. Po [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo – Ribentropo pakto]], 1940 metais Besarabiją okupavo [[Tarybų Sąjunga]]. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta [[Moldavijos TSR|Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika]].
Po [[pirmasis pasaulinis karas|pirmojo pasaulinio karo]], 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie [[Rumunijos karalystė]]s. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. [[Padniestrė]]) liko [[TSRS]] sudėtyje ir ten buvo suformuota [[Moldavijos ATSR]]. Po [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo – Ribentropo pakto]], 1940 metais Besarabiją okupavo [[Tarybų Sąjunga]]. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta [[Moldavijos TSR|Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika]].


Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]].
Po Sovietų Sajungos žlugimo, 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]].


[[Padniestrė]], Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir ''de jure'' išlieka Moldovos dalimi.
[[Padniestrė]], Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir ''de jure'' išlieka Moldovos dalimi.
Eilutė 59: Eilutė 59:
== Politinė sistema ==
== Politinė sistema ==
{{main|Moldavijos politinė sistema}}
{{main|Moldavijos politinė sistema}}
Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra [[Mihai Ghimpu]].
Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį trijų penktųjų balsų dauguma ketveriems metams renka parlamentas. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra [[Mihai Ghimpu]]. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį [[Vladimiras Voroninas|Vladimirą Voroniną]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/md.html CIA pasaulio faktų knyga: Moldova]</ref> Nuo Moldovos atsiskyrusiai [[Padniestrė]]s respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo [[Igoris Smirnovas]], [[2011]] m. prezidentu tapo [[Jevgenijus Ševčiukas]].
Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį [[Vladimiras Voroninas|Vladimirą Voroniną]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/md.html CIA pasaulio faktų knyga: Moldova]</ref> Nuo Moldovos atsiskyrusiai [[Padniestrė]]s respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo [[Igoris Smirnovas]], [[2011]] m. prezidentu tapo [[Jevgenijus Ševčiukas]].


[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų Moldovos [[parlamentas]]. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2009]] m. [[liepos 29]] dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[Moldovos Respublikos komunistų partija]] (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo [[1998]] m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas [[Vlad Filat]].<ref name="CIA"/>
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų Moldovos [[parlamentas]]. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2009]] m. [[liepos 29]] dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[Moldovos Respublikos komunistų partija]] (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo [[1998]] m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas [[Vlad Filat]].<ref name="CIA"/>

00:04, 24 kovo 2017 versija

Moldavijos vėliava Moldavijos herbas
Vėliava Herbas

Moldavija žemėlapyje
Valstybinė kalba rumunų[1]
Sostinė Kišiniovas
Didžiausias miestas Kišiniovas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras Pirmininkas
 • Parlamento Pirminikas
 
Nikolajė Timofti
Iurie Leancă
Igoris Kormanas
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
33 846 km2 (135)
1,4 %
Gyventojų
 • 2013 sausis (progn.)
 • Tankis
 
2 913 281 (118)
111,4 žm./km2 (54)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2012 (progn.)
7,559 mlrd. $ (113)
2127 730 $ (146)
Valiuta Moldovos lėja (MDL)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė
Paskelbta
(nuo Sovietų Sąjungos)
1991 m. rugpjūčio 27 d.
Interneto kodas .md
Šalies tel. kodas 373
XIV a. Moldovos kunigaikštystė ribojosi su LDK
Moldovos parlamentas

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.[2]

Istorija

Rumunijos ir Moldavijos istorija
Transilvanijos | Rumunijos | Moldovos
Dakija
Vengrija Pečenegai Berladė
Aukso orda
R. Vengrija
Transilvanija
Valakija Moldavija
Basarabai Mušatinai
Osmanų imperija (Fanariočiai)
Habsburgai: Osmanai: Rusija:
Transilvanija Jungtinės kunigaikštystės Besarabija
Rumunijos karalystė
Socialistinė Rumunija Moldavijos TSR
Rumunija Moldavija
Istorinės Rumunijos regionai:
Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos istorija.

Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Pruto baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje, dalį Ukrainos. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.

Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1912 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabijos regionas) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė kunigaikštystės dalis išlaikė autonomiją ir, susijungusi su Valachija, 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija iš dalie atitinka dabartinės Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta Besarabijos gubernija.

Po pirmojo pasaulinio karo, 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten buvo suformuota Moldavijos ATSR. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo, 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldovos dalimi.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos politinė sistema.

Valdymo forma – parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį trijų penktųjų balsų dauguma ketveriems metams renka parlamentas. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra Mihai Ghimpu. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimirą Voroniną.[3] Nuo Moldovos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo Igoris Smirnovas, 2011 m. prezidentu tapo Jevgenijus Ševčiukas.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldovos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m. liepos 29 dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Moldovos Respublikos komunistų partija (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo 1998 m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas Vlad Filat.[3]

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos administracinis suskirstymas.
Moldovos administracinis suskirstymas

Moldova suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagaūzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

Geografija

Kodrai
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos geografija.

Vakarinę Moldovos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldovos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

Ekonomika

Moldovos lėjos
Pagrindinis straipsnis – Moldavijos ekonomika.

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldovos žemės – derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m., kai šalis tapo nepriklausoma. Moldovos žemės ūkyje dirba 39 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42 % Moldovos pramonės produkcijos.

2009 m. Moldovos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9 986 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2 300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1 %), Rusija (14,8 %), Rumunija (8,1 %), Italija (5 %). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005 m.)[3]

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos demografija.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004 m. Moldovos gyventojų surašymu [4], ir tais pačiais metais atsiskyrusioje Padniestrėje vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (69,62 %). Mažesnio dydžio yra ukrainiečių (11,23 %) ir rusų (9,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3,85 % gagaūzų, kalbančių gagaūzų kalba (priklausančia tiurkų kalbų grupei), 2 % bulgarų, 1,5 % žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

Rumunais surašymų duomenimis save laikė 1,87 % gyventojų (2,17 % – Moldovoje ir 0,05 % – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino rumunų.

93,3% gyventojų – stačiatikiai, priklausantys Moldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

Kalba

Pagrindiniai straipsniai – Rumunų kalba ir Moldavų kalba.

Valstybinė Moldovos kalba – rumunų, priklausanti romanų kalbų grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų Rumunijoje. Abiejose šalyse galioja vienodas bendrinės kalbos standartas.[5]

1991 m. Moldovos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba – rumunų[6]. 1994 m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba – moldavų, užrašyta lotyniška abėcėle[7]. 2013 m. gruodžio 5 d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba – rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)

Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio Rumunijos ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po 1940 m. TSRS okupacijos, Moldavijos TSR oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir rusų kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.[8] Atkūrusi nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.

2004 m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – ukrainiečių, 4,07% – gagaūzų. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, bulgarų). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą Gagaūzijoje ir yra atsiskyrusios nepripažintos Padniestrėslingua franca“.

Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas – moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos kultūra.

Moldovos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti bizantiško paveldo, turkų ir slavų kultūros elementų.

Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas Dimitrie Cantemir (1673–1723 m.), istorikas ir filologas Bogdan P. Hasdeu (1836–1907 m.), rašytojas Ion Creangă (1837–1889 m.).

Muzika

Mioriţa – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.

Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.

Kahulo (Cahul) mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugų veidai (The Faces of Friends).

Sportas

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos sportas.

Nacionalinis Moldovos sportas yra imtynių rūšis tranta. Pati populiariausia sporto šaka – futbolas.

Kita informacija

Šaltiniai

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Moldavija