Tija (karalienė): Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
|Graikų = |Koptų = |Arabų = |
|Graikų = |Koptų = |Arabų = |
||
}} |
}} |
||
Tijos tėvas Juja buvo faraono karo vežėčių vadas ir užėmė religines dievo [[Minas (egiptiečių mitologija)|Mino]] galvijų kaimenės prižiūrėtojo pareigas. Motina Tuja užėmė religinį haremo valdytojos postą Mino šventykloje [[Achmimas|Achmime]] ir Amono šventykloje [[Tėbai|Tėbuose]]. Tija paminėta ant keraminių [[Skarabėjai|skarabėjaus vabalo]] dirbinių, sukurtų tuoktuvių proga labai anksti Amenhotepo III valdymo pradžioje (pradėjo karaliauti apie 1390 m. pr. m. e.). Kartu buvo paminėti tėvų vardai, bet be titulų, kas leido XIX a. iškelti romantišką versiją apie Tiją, varguolę mergaitę, kurią įsimylėjo faraonas. Tikėtina, kad Tija galėjo turėti karališko kraujo ir per moteriškąją liniją būti pirmosios 18 dinastijos karalienės |
Tijos tėvas Juja buvo faraono karo vežėčių vadas ir užėmė religines dievo [[Minas (egiptiečių mitologija)|Mino]] galvijų kaimenės prižiūrėtojo pareigas. Motina Tuja užėmė religinį haremo valdytojos postą Mino šventykloje [[Achmimas|Achmime]] ir Amono šventykloje [[Tėbai|Tėbuose]]. Tija paminėta ant keraminių [[Skarabėjai|skarabėjaus vabalo]] dirbinių, sukurtų tuoktuvių proga labai anksti Amenhotepo III valdymo pradžioje (pradėjo karaliauti apie 1390 m. pr. m. e.). Kartu buvo paminėti tėvų vardai, bet be titulų, kas leido XIX a. iškelti romantišką versiją apie Tiją, varguolę mergaitę, kurią įsimylėjo faraonas. Tikėtina, kad Tija galėjo turėti karališko kraujo ir per moteriškąją liniją būti pirmosios 18 dinastijos karalienės [[Amosė Nefertarė|Amosės Nefertarės]] palikuonė. Tikėtina, kad jos tamsesnė oda buvo sąlygota paveldimumo iš tėvo, kuris tikriausiai nebuvo egiptietis, galbūt Sacharos gyventojas ar ateivis iš Azijos. |
||
Su Amenhotepu III Tija susilaukė bent 6 vaikų: dviejų sūnų (Tutmozis V, miręs anksti, ir [[Amenhotepas IV]]) ir keturių dukterų. Amenhotepo III valdymo metu Tija turėjo didelės politinės įtakos Egipto gyvenime. Faraonas jai skyrė daug šventovių, pastatė rūmus ir dirbtinį ežerą. Tija neprarado įtakos įžengus į sostą jos sūnui Amenhotepui IV. Šiam pasivadinus Echnatonu ir perkėlus Egipto sostinę į [[Amarna|Amarną]], Tija tikriausiai persikėlė gyventi kartu su Amenhotepu III, bet ne iškarto. Amarnoje rasta keleta pagarbinimo vietų su Tijos ir Amenhotepo III atvaizdais. Tijos vardas dingo iš istorijos apie 1340 m. pr. m. e. kartu su Echnatono antrosios dukters Mekataton mirtimi. Tikėtina, kad ji mirė tuo metu siautusios epidemijos metu. |
Su Amenhotepu III Tija susilaukė bent 6 vaikų: dviejų sūnų (Tutmozis V, miręs anksti, ir [[Amenhotepas IV]]) ir keturių dukterų. Amenhotepo III valdymo metu Tija turėjo didelės politinės įtakos Egipto gyvenime. Faraonas jai skyrė daug šventovių, pastatė rūmus ir dirbtinį ežerą. Tija neprarado įtakos įžengus į sostą jos sūnui Amenhotepui IV. Šiam pasivadinus Echnatonu ir perkėlus Egipto sostinę į [[Amarna|Amarną]], Tija tikriausiai persikėlė gyventi kartu su Amenhotepu III, bet ne iškarto. Amarnoje rasta keleta pagarbinimo vietų su Tijos ir Amenhotepo III atvaizdais. Tijos vardas dingo iš istorijos apie 1340 m. pr. m. e. kartu su Echnatono antrosios dukters Mekataton mirtimi. Tikėtina, kad ji mirė tuo metu siautusios epidemijos metu. |
||
16:15, 18 kovo 2017 versija
Tija (taip pat Tei, Ti ir kt., apie 1400–1340 m. pr. m. e.) – Senovės Egipto karalienė, Amenhotepo III žmona, Echnatono motina.
Biografija
| Terminas hieroglifais | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Tjj Teje |
| |||||
Tijos tėvas Juja buvo faraono karo vežėčių vadas ir užėmė religines dievo Mino galvijų kaimenės prižiūrėtojo pareigas. Motina Tuja užėmė religinį haremo valdytojos postą Mino šventykloje Achmime ir Amono šventykloje Tėbuose. Tija paminėta ant keraminių skarabėjaus vabalo dirbinių, sukurtų tuoktuvių proga labai anksti Amenhotepo III valdymo pradžioje (pradėjo karaliauti apie 1390 m. pr. m. e.). Kartu buvo paminėti tėvų vardai, bet be titulų, kas leido XIX a. iškelti romantišką versiją apie Tiją, varguolę mergaitę, kurią įsimylėjo faraonas. Tikėtina, kad Tija galėjo turėti karališko kraujo ir per moteriškąją liniją būti pirmosios 18 dinastijos karalienės Amosės Nefertarės palikuonė. Tikėtina, kad jos tamsesnė oda buvo sąlygota paveldimumo iš tėvo, kuris tikriausiai nebuvo egiptietis, galbūt Sacharos gyventojas ar ateivis iš Azijos.
Su Amenhotepu III Tija susilaukė bent 6 vaikų: dviejų sūnų (Tutmozis V, miręs anksti, ir Amenhotepas IV) ir keturių dukterų. Amenhotepo III valdymo metu Tija turėjo didelės politinės įtakos Egipto gyvenime. Faraonas jai skyrė daug šventovių, pastatė rūmus ir dirbtinį ežerą. Tija neprarado įtakos įžengus į sostą jos sūnui Amenhotepui IV. Šiam pasivadinus Echnatonu ir perkėlus Egipto sostinę į Amarną, Tija tikriausiai persikėlė gyventi kartu su Amenhotepu III, bet ne iškarto. Amarnoje rasta keleta pagarbinimo vietų su Tijos ir Amenhotepo III atvaizdais. Tijos vardas dingo iš istorijos apie 1340 m. pr. m. e. kartu su Echnatono antrosios dukters Mekataton mirtimi. Tikėtina, kad ji mirė tuo metu siautusios epidemijos metu.
Atradimas
1898 m. prancūzų archeologas V. Lorė aptiko tris mumijas Amenhotepo II kape Karalių slėnyje. Tarp jų buvo moters su labai gerai išsilaikiusiu veidu. Tuo metu mumija nebuvo identifikuota. 1922 m. atradus Tutanchamono kapą, jame buvo rastas miniatiūrinis sarkofagas su plaukų sruoga. Tik 1976 m. bandant identifikuoti mumiją jos plaukai buvo palyginti su Tutanchamono kape rastais ir įsitikinta, kad jie priklauso vienai ir tai pačiai asmenybei, Tijai. Jos kapas nebuvo rastas (jei buvo pastatytas), sarkofagas neišlikęs. Mumijos krūtinė ir pilvas buvo išdraskyti. Tai galėjo padaryti tiek politiniai priešai po Echnatono mirties, tiek kapų vagys. Po šių įvykių Tijos mumija, kartu su dviem kitomis buvo perlaidota Amenhotepo II kape, kas buvo įprasta Egipte − po kapų išplėšimų perlaidoti kūnus kitur. Tija iš pat pradžių tikriausiai buvo palaidota Amarnoje.
Karalienės Tijos mumija yra Kairo Egipto muziejuje. Vienas iš garsiausių Sen. Egipto meno kūrinių − iš medžio drožta jos skulptūrinė galva − Berlyno Naujajame muziejuje. Ši galva (22,5 cm aukščio su karūna) buvo sukurta Amenhotepo III valdymo pabaigoje, nes Tija vaizduojama gana pagyvenusi. Skulptūra buvo šiek tiek pakoreguota atėjus į valdžią Echnatonui ir Tijai suteiktas papildomas dieviškumo simbolis − plunksnų karūna su saulės disku ir karvės ragais.[1]
Galerija
-
Tijos skulptūrinė galva iš profilio -
Tijos mumija kape KV35, 1899 m. V. Lorė nuotrauka -
Tijos statula, Luvras -
Vaza su Amenhotepo III ir Tijos vardais (dešinysis ženklas viduriniame registre), Luvras
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- Oriental Institute, News & Notes, No. 30, October 1976
- Aldred, Cyril (1988). Akhenaten: King of Egypt. New York: Thames and Hudson Inc.
- Moran, William L. (1992). The Amarna Letters. Maryland: Johns Hopkins University Press
- Redford, Donald B. (1984). Akhenaten: The Heretic King. New Jersey: Princeton University Press
