Mianmaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Kalba |
|||
Eilutė 173: | Eilutė 173: | ||
=== Kalba === |
=== Kalba === |
||
[[Mjanmų kalba]] ([[Vaizdas:MyanmaSa.png]]: ''Myanmasa'') yra gimtoji [[bamarai|bamarų]], [[rachinai|rachinų]] |
[[Mjanmų kalba]] ([[Vaizdas:MyanmaSa.png]]: ''Myanmasa'') yra gimtoji [[bamarai|bamarų]], [[rachinai|rachinų]] ir kelių kitų Mianmaro tautų kalba. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su [[kinų kalba|kinų]] ir [[tibetiečių kalba|tibetiečių]] kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš [[monų kalba|monų]] rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas, ir yra adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų [[Indija|Indijos]] rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami [[Pali]], šventai Theravados [[budizmas|budizmo]] kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: [[šanų kalba|šanų]], keletui [[kajinų kalbos|kajinų]] ir [[kajahai|kajahų]] dialektų, su specialių ženklų ir [[diakritiniai ženklai|diakritų]] priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių. |
||
=== Švietimas === |
=== Švietimas === |
||
Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose |
Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose. |
||
=== Virtuvė === |
=== Virtuvė === |
||
Plačiau:''[[Mianmaro virtuvė]]'' |
Plačiau:''[[Mianmaro virtuvė]]'' |
||
Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, [[kinų virtuvė|kinų]] ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, |
Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, [[kinų virtuvė|kinų]] ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvis, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip ''masala'' ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. ''Mohinga'' (မုန့္ဟင္းခား) laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai. |
||
=== Muzika === |
=== Muzika === |
09:28, 15 kovo 2017 versija
| |||||
Mianmaras žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | mjanmų | ||||
Sostinė | Neipidas | ||||
Didžiausias miestas | Jangonas | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Viceprezidentas • Viceprezidentas |
Thein Sein Tin Aung Myint Oo Sai Mauk Kham | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
676 578 km2 (40) 3,06 % | ||||
Gyventojų • 2010 (progn.) • Tankis |
60 280 000 (24) 73,9 žm./km2 (119) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2011 (progn.) 82,679 mlrd. $ (–) 1 324 $ (–) | ||||
Valiuta | kijatas (MMK) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +6:30 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Mianmaro Sąjunga |
nuo Jungtinės Karalystės 1948 m. sausio 4 d. nuo 1989 m. birželio 18 d. | ||||
Interneto kodas | .mm | ||||
Šalies tel. kodas | +95 |
Mianmaro Sąjungos Respublika (Mianmaras; iki 1989 metų – Birma) – didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Šalis sausumoje ribojasi su Bangladešu (193 km), Indija (1 463 km), Kinija (2 185 km), Laosu (235 km) ir Tailandu (1 800 km). Šalis yra Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros pakrantėje.
Nuo 1962 m. šalis buvo valdoma karinių diktatūrų. Nuo 1988 iki 2011 m. Mianmaras oficialiai buvo valdomas Valstybinės Taikos ir Vystymosi Tarybos. 2011 m. chunta oficialiai valdžią perdavė civilinei valdžiai, kuriai vadovavo vienas iš buvusių chuntos narių, tačiau kariškių vaidmuo išlieka dominuojantis.
Pavadinimas
Dabartinis šalies pavadinimas Mjanmaras kilo iš vietinio vardo Myanma Naingngandaw. Šis vardas siekia dar XII a., tačiau jo etimologija menkai tyrinėta. Keli mokslininkai tvirtina, jog vardas kilęs iš sanskrito Brahmadeš (indų dievo kūrėjo Brahmos žemė).
1989 m. Mjanmaro valdžia pakeitė tarptautinį oficialų anglų kalbos žodį Burma (liet. Birma) į Myanmar, kaip vėliau ir daugelį kitų, iš britų kolonijinių laikų kilusių oficialių vietovardžių bei terminų mjanmų ir anglų kalbose. Visgi oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito – ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, o Bama ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje.
Istorija
Nors ir būdamas Pietryčių Azijos vakariniame pakraštyje, Mianmaras atliko ryškų vaidmenį šios pasaulio dalies istorinio vystymosi kelyje. Mianmaro istorija taip pat labai susijusi su Pietų Azijos bei Kinijos ir Tibeto istorijomis. Mianmaro istorijoje į šalį buvo įsiveržę: mongolai; britai, lengvai įjungę Mianmarą į savo kolonijines valdas Indijoje; japonai II pasaulinio karo metu.
Mianmaro istorijos įvykių eiga
- 849–1287 m. – I Mianmaro imperija (Pagano Karalystė).
- 1486–1752 m. – II Mianmaro imperija (Taungu dinastija).
- 1752–1885 m. – III Mianmaro imperija (Konbaung dinastija).
- 1752–1760 m. – Valdo karalius Alaungpaya.
- 1824–1826 m. – I Britų ir Mianmaro karas: britai aneksuoja Arakano (dab. Rachinų valstija), Asamo, Manipuro ir Tenaserimo (dab. Tanintajio regionas) kraštus.
- 1852–1855 m. – II Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja pietinę Mianmaro dalį, kurią pavadina Žemutine Birma.
- 1885 m. – III Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja Pagano kraštą (Aukštutinė Birma). 1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa Birma – Britų Indijos dalimi.
- 1937 m. – Birma atskiriama nuo Indijos ir tampa atskira britų kolonija.
- 1942–1945 m. – Dabartinio Mianmaro teritoriją okupuoja Japonija. Sugriaunami Mandalajaus karališkieji rūmai.
- 1948 m. sausio 4 d. – Šalis, atgavusi nepriklausomybę, pasivadina Birmos Sąjunga ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą.
- 1962 m. – Generolas Bo Ne Winas vadovavo kariniam perversmui. Valstybė pasuko socialistiniu keliu. 1974 m. sausio 4 d. šalis oficialiai pasivadino „Birmos Sąjungos Socialistine Respublika“. Bo Ne Winas valdė 24 metus.
- 1988 m. – Generolas Saw Maungas įvykdė karinį perversmą. Šalis vėl pervadinta į „Birmos Sąjunga“.
- 1989 m. birželio 18 d. – Šalies oficialus pavadinimas anglų kalboje, iš „Birmos Sąjunga“, pakeistas į „Mianmaro Sąjunga“. Po to sekė dar daugelio vietovardžių ir terminų, kilusių iš britų kolonijinių laikų, pakeitimai.
- 1992 - 2011 m. Mianmarui vadovauja generolas Tanas Šve.
- Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras yra Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
- 2006 m. kovo 26 d. – Mianmaro valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą – Neipidą.
- 2007 m. rugpjūčio 15 d. šalyje kilo masiniai protestai. Mianmaro chunta protestus žiauriai numalšino, sumušta ir nužudyta dešimtys budistų vienuolių.
- 2008 m. gegužės 2 d. šalį nusiaubė ciklonas Nargis nusinešdamas daugiau nei 130 tūkst. žmonių aukų.
- 2008 m. gegužės 10 d. – po referendumo patvirtinta nauja konstitucija, šalies oficialus pavadinimas iš „Mianmaro Sąjunga“, pakeistas į „Mianmaro Sąjungos Respublika“. Pakeista šalies vėliava ir herbas.
- 2010 m. lapkričio 7 d. surengti parlamento rinkimai. Po jų sekė politinės, ekonominės ir administracinės reformos. 2011 m. kovo 30 d. generolo Tano Šve dekretu karinė chunta buvo išformuota.
Politinė sistema
Po 1962 m. generolo Bo Ne Wino karinio perversmo šalis buvo valdoma karinės chuntos. Nors po 1988 m. generolo Saw Maungo perversmo Bo Ne Winas pasitraukė iš valdžios, šaliai ėmė vadovauti kita chunta. 1992 - 2011 m. šalies vadovas buvo generolas Tanas Šve. Po 2008 m. priėmus naują konstituciją, šalyje po dvidešimties metų buvo surengti parlamento rinkimai, pradėtos politinės reformos, karinė chunta buvo išformuota. Mianmarą valdžiusi karinė chunta kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų, piliečių laisvės suvaržymų bei opozicijos persekiojimu.
Pagal naująją konstituciją šalis yra prezidentinė respublika su dviejų rūmų parlamentu, kurio dalis narių yra paskirti kariuomenės, o dalis išrinkti visuotiniuose rinkimuose. Parlamentas pavadinimu Pyidaungsu Hluttaw susideda iš 224 vietų aukštųjų rūmų Amyotha Hluttaw (liet. Tautų Rūmai) ir 440 vietų žemųjų rūmų Pyithu Hluttaw (Atstovų rūmai). 168 aukštųjų rūmų nariai yra tiesiogiai renkami ir 56 deleguoti Mianmaro karinių pajėgų, tuo tarpu 330 žemųjų rūmų atstovų yra renkami, o 110 deleguoti karinių pajėgų.
Pasak tarptautinių stebėtojų 2008 m. referendume, kuriame oficialiais duomenimis naująją konstituciją palaikė 92.4% iš balsavusių 99% rinkėjų, buvo daug sukčiavimo, biuletenių klastojimo ir balsuotojų bauginimo atvejų.
2010 metų rinkimuose laimėjo kariuomenės remiama Sąjungos Vienybės ir Plėtros partija, įvairūs tarptautiniai stebėtojai suabejojo jų sąžiningumu. Rinkimuose dalyvavo tik valdžios sankcionuotos partijos ir pagrindinei opozicinei Nacionalinės Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti. Tačiau netrukus po rinkimų buvo paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi, nuo 1989 metų didžiąją laiko dalį kalinta namų arešto sąlygomis. Po netikėtų 2011 m. reformų Nacionalinė Demokratijos Lyga sėkmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose, kur laimėjo 43 iš 45 galimų laisvų vietų parlamente.
Administracinis suskirstymas
Mianmaro Sąjungos Respublika yra suskirstyta į 7 regionus (iki 2010 m. vadintus provincijomis) ir 7 valstijas. Regionuose (mjan. taing detha gying ) gyvena bamarų dauguma, o valstijos (mjan. Vaizdas:Pyinè.png : Pyine) iš esmės yra regionai, kur tam tikros etninės mažumos turi savivaldą. Provincijos ir valstijos dar suskirstytos į apygardas, administracinius rajonus ir kaimo bendruomenes. Priėmus 2008 m. konstituciją taip pat įkurtos 6 etninės savivaldos zonos ir provincijos, bei Sąjungos teritorija. Sąjungos teritorija - sostinė Neipidas - tiesiogiai administruojama Prezidento institucijos.
Mianmaro regionai:
- Ajejarvadžio regionas
- Bago regionas
- Jangono regionas
- Magvės regionas
- Mandalajaus regionas
- Sagaino regionas
- Tanintajio regionas
Mianmaro valstijos:
- Činų valstija
- Kačinų valstija
- Kajahų valstija
- Kajinų valstija
- Monų valstija
- Rachinų valstija
- Šanų valstija
Sąjungos teritorija:
Savivaldos zonos ir provincijos:
- Sagaino regione:
- Nagų savivaldos zona (Leši, Lahės ir Namjuno rajonai)
- Šanų valstijoje:
- Palaungų savivaldos zona (Namšano and Mantono rajonai)
- Kokangų savivaldos zona (Konkjano ir Laukkai rajonai)
- Pa-o savivaldos zona (Hopongo, Hšihsengo ir Pinlaungo rajonai)
- Danu savivaldos zona (Yvangano ir Pindajos rajonai)
- Va savivaldos provincija (Hopango, Mongmao, Panvės, Pangsango, Naphano ir Metmano rajonai)
Geografija
Mianmaras, kurio plotas – 678 500 km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.
Šiaurėje, prie sienos su Kinija, iškilę Hengduano Šano kalnai (Hengduan Shan). Hakabo Razis (Hkakabo Razi) – kalnas, esantis Kačinų valstijoje, yra aukščiausias Mianmaro taškas.
Per šalį eina trys kalnų grandinės: Činų kalnai (Rachinų arba Arakano kalnai; Rakhine Yoma), Bago (Pegu; Bago Yoma) kalnai, Šano kalnynas; nusitęsiančios iš šiaurės į pietus, nuo Himalajų. Kalnų grandinės dalija tris Mianmaro upių tinklus: Ajejarvadis (Iravadis), Salvinas, Sitangas, ir jų intakai. Ajejarvadis – ilgiausia Mianmaro upė (2170 km), įtekanti į Andamanų jūrą, Indijos vandenyne. Tarp kalnų grandinių plyti derlingos lygumos. Dauguma Mianmaro gyventojų susitelkę Ajejarvadžio slėnyje, įsispraudusiame tarp Rachinų kalnų ir Šano kalnyno.
Didžiuma Mianmaro teritorijos yra tarp Šiaurės ątogrąžos ir pusiaujo.
Šalyje vyrauja drėgnas musoninis tropinis klimatas.
Vidutinė temperatūra Mianmare: sausio mėn., yra nuo +25 °C žemumose, ir -10 °C kalnuose; gegužę (šilčiausias mėnuo), atitinkamai: +28 °C – +32 °C, ir +15 °C.
Vidutinis metinis Mianmaro kritulių kiekis, yra nuo 5000 mm vakarinėje pakrantėje ir Rachinų kalnų šlaituose, iki 500–1000 mm Ajejarvadžio žemumoje, ir 1000–2000 mm Šano kalnyne. Lietingas sezonas šalyje prasideda balandžio – gegužės mėnesiais, ir baigiasi spalio – lapkričio mėnesiais.
Mianmare labai įvairi augalija ir gyvūnija.
Ekonomika
Mianmaras stokoja pakankamos infrastruktūros. Prekės, šalį dažniausiai pasiekiančios per Mianmaro-Tailando sieną, vėliau yra plukdomos Ajejarvadžio upe. Šiuo keliu eina didelis narkotikų ir kitos kontrabandos tinklas. Geležinkeliai seni ir neapjungia visų taškų. Greitkeliai paprastai negrįsti (išskyrus didžiuosius miestus). Šaliai stinga elektros energijos ir kuro. Didelė infliacija. Beveik nėra užsienio investicijų. Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Mianmare daugiausia auginami ryžiai, citrusai, daržovės, kaučiukmedžiai ir tabakas.
Gyventojai
Mianmare gyvena apie 50 mln. žmonių. Daugiau kaip 600 000 legalių imigrantų darbininkų iš Mianmaro, yra priskaičiuojama kaimyniniame Tailande, ir dar keli milijonai, greičiausiai, ten gyvena nelegaliai. Pabėgėlių iš Mianmaro stovyklos, taip pat nusitęsia, per Indijos-Mianmaro, Bangladešo-Mianmaro sienas ir Malaizijoje. Mianmare yra vienas mažiausių gyventojų tankumų visoje Pietryčių Azijoje.
Mianmaras – daugiatautė valstybė. Šalies valdžia pripažįsta 135 etnines grupes. Dauguma šalies gyventojų – bamarai, sudarantys 68 % valstybės gyventojų. 10 % Mianmaro gyventojų sudaro šanai, 7 % – kajinai (karenai). Kitos didesnės etninės grupės: činai, kačinai, kajahai (kareniai), monai, rachinai ir kinai. Anglomianmariečiai (anglobirmiečiai), kadaise sudarę labai didelę bendruomenę, šaliai atgavus nepriklausomybę, ėmė didele banga emigruoti iš Mianmaro, kur jų dabar liko tik apie 50 tūkst. Anglomianmariečių pasaulyje yra apie 2 mln., daugiausia Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Terminai: „mjanmai“ (mianmariečiai) arba „birmiečiai“, skirti apibūdinti visas Mianmare gyvenančias tautines grupes, tačiau dažnai yra sinonimiškai vartojami apibūdinti tik bamarų daugumą.
Dauguma Mianmaro žmonių praktikuoja budizmo Theravados atšaką, susimaišiusią su vietiniais tikėjimais (pvz., Natų dvasios). Pasak Mianmaro valdžios, budizmą praktikuoja 89 % šalies gyventojų, daugiausia bamarų, rachinų, šanų, monų ir kinų etninės grupės. Apie 4 % žmonių praktikuoja sunitų islamą. Kiek mažiau nei 4 % Mianmaro žmonių – krikščionys (daugiausia kačinų, činų ir kajinų etninės mažumos), iš kurių yra 4/5 protestantų baptistų, o likusieji – katalikai.
Kultūra
Mianmare egzistuoja labai įvairiapusiška skirtingų kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Bamarų kultūra buvo smarkiai paveikta kaimyninių šalių kultūros. Tai išryškėja kalboje, tautinėje virtuvėje, muzikoje, šokiuose ir teatre.
Menai, ypatingai literatūra, buvo istoriškai paveikti Theravados budizmo. Jama Zato (Yama Zatdaw), Ramajanos perdirbinys, laikomas nacionaliniu Mianmaro epu, buvo labiausiai įtakotas indų, tajų ir monų epinės poemos versijų.
Mianmaras – pirmoji Pietryčių Azijos šalis, kurioje buvo pradėtas skelbti Budos žodis. Šiandien devyni dešimtadaliai šalies gyventojų – budistai. Budizmas daro didelį poveikį beveik visų mianmariečių gyvenimui, o daugumos kaimų ir miestelių viduryje stovi budistų šventykla. Be to, daug Mianmaro budistų tiki į miškų, kalnų ir medžių dvasias, vadinamas natais, stato joms namus ir švenčia šventes apimančias įmantrius ritualus, skirtus sutaikyti 37 natų „panteoną“. Mianmare gyvena ir šiek tiek krikščionių, musulmonų ir induistų.
Tradiciniame mianmariečių (visi Mianmaro gyventojai) kaime, kultūrinio gyvenimo centras – budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama Vaizdas:Shinbyu.gif (shinbyu), yra svarbiausia sąlyga, berniukui įstojusiam į vienuolyną, tapti pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai, turi būti vienuoliais naujokais, iki dvidešimtųjų gyvenimo metų, kada galės tapti vienuoliais. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. Tuo pat metu mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą Vaizdas:Nathwin.gif (nathwin). Mianmariečių tradicijos yra labiausiai išlikusios tuose kaimuose, kur švenčiamos visos iškilmės, iš kurių svarbiausios – „Pagodos iškilmės“. Daugelis kaimų turi savo natą sargą. Prietarai ir draudimai yra labai gajūs mianmariečių gyvenime.
Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą įdiegė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema yra sumodeliuota pagal Jungtinės Karalystės. Kolonijinė architektūra labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje Jangone. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos, ypatingai kajinai šalies pietryčiuose, kačinai ir činai, apgyvendinę šiaurės vakarus, praktikuoja krikščionybę
Kalba
Mjanmų kalba (Vaizdas:MyanmaSa.png: Myanmasa) yra gimtoji bamarų, rachinų ir kelių kitų Mianmaro tautų kalba. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su kinų ir tibetiečių kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš monų rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas, ir yra adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų Indijos rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami Pali, šventai Theravados budizmo kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: šanų, keletui kajinų ir kajahų dialektų, su specialių ženklų ir diakritų priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.
Švietimas
Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose.
Virtuvė
Plačiau:Mianmaro virtuvė
Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvis, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip masala ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. Mohinga (မုန့္ဟင္းခား) laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai.
Muzika
Plačiau:Mianmaro muzika
Tradicinė Mianmaro muzika yra melodinga, bet be darnos. Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama pat waing, gongų grupė, vadinama kyi waing, bambukinis ksilofonas, vadinamas pattala, lėkštės, pučiamieji instrumentai – obojus ir fleita, vadinami hnè, bambukinės terkšlės, ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą saing waing. Saung gauk (mjan. Vaizdas:Saunggauk.gif ) arba Mianmaro arfa – aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš šilkinių stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. Saung gauk yra labai susijusi su Mianmaro kultūra.
Nuo 1950 m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.
Kita informacija
- Mianmaro ryšiai
- Mianmaro transportas
- Mianmaro karinės pajėgos
- Mianmaro tarptautiniai santykiai
- Mianmaro šventės
- Mianmaro miestai
Nuorodos
- Oficialus Mianmaro valdžios tinklalapis (anglų kalba)
- Oficiali Mianmaro valstybės sveitainė (aglų kalba)
- Oficiali turizmo Mianmare svetainė (anglų kalba)
- Oficialus Mianmaro valdžios e-Vizos tinklalapis (anglų kalba)
|
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |