Žagarės regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°18′0″ š. pl. 23°08′0″ r. ilg. / 56.30000°š. pl. 23.13333°r. ilg. / 56.30000; 23.13333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 81.7.98.125 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
DYGLYS (aptarimas | indėlis)
Eilutė 27: Eilutė 27:
Parke stūkso Žvelgaičio ir [[Raktuvės piliakalnis|Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s [[pilkapis|pilkapiai]], senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.
Parke stūkso Žvelgaičio ir [[Raktuvės piliakalnis|Raktuvė]]s piliakalniai, [[Žagarė]]s [[pilkapis|pilkapiai]], senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]]. [[Žagarė]]je išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. [[Juodeikiai (Joniškis)|Juodeikių]] kaime išlikęs [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] [[Vytautas|Vytauto]] paminklas.


[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] [[Livonijos kronika|kronikose]]. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVI amžiuje. Yra mokyklos muziejus.
[[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ir [[Raktuvė]]s piliakalniai minimi jau [[1298]] m. [[Livonija|Livonijos]] [[Livonijos kronika|kronikose]]. Ant jų stovėjo [[žiemgaliai|žiemgalių]] pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio [[dolomitas|dolomito]] XVI amžiuje.


== Laisvalaikis ir pramogos ==
== Laisvalaikis ir pramogos ==


Parke įrengtas 2,5 km gamtinis – ekologinis takas. [[Žagarė]]s žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti [[Švėtė]]s upėje ir [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti [[Žagarės ozas|Žagarės ozo]] gamtiniu taku, [[Mūšos tyrelio pažintinis takas|Mūšos tyrelio pažintiniu taku]].
Parke įrengtas 2,5 km gamtinis – ekologinis takas. [[Žagarė]]s žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti [[Švėtė]]s upėje ir [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti [[Žagarės ozas|Žagarės ozo]] gamtiniu taku, [[Mūšos tyrelio pažintinis takas|Mūšos tyrelio pažintiniu taku]].

Švenčiamos [[Joninės]], „Miesto diena“.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

15:49, 6 kovo 2017 versija

Žagarės regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Žagarės žirgynas
Žagarės žirgynas
Vieta: Joniškio rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Žagarės regioninis parkas vietą.
Žagarės regioninis parkas
Koordinatės: 56°18′0″ š. pl. 23°08′0″ r. ilg. / 56.30000°š. pl. 23.13333°r. ilg. / 56.30000; 23.13333
Plotas: 49,3 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Žagarės regioninis parkas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, šalia valstybės sienos su Latvija. Direkcija Žagarėje. Parko plotas 4930 ha (miškai sudaro 59 proc.). Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės

Žagarės ozas – vaizdinga, ilga, kuprota kalva. Nuo jos matyti Švėtės slėnis, Žagarės giria ir Žiemgalės lygumos toliai. Gaudikių apylinkėse plyti Linkuvos gūbrio plačios kalvos su giliomis įlomėmis. Žagarėje, Švėtės upės šlaituose atsiveria dolomitinės atodangos. Žagarės miške vyrauja ąžuolyniniai eglynai su liepų, guobų ir kitų lapuočių medžių priemaiša. Čia išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių bandų, gausu saugomų augalų rūšių.

Miškai yra mišrūs, su vertingais ąžuolynais ir uosynais. Įspūdingi kraštovaizdžiai atsiveria nuo Žvelgaičių piliakalnio. Yra nedidelės natūralios užliejamos paupių pievos, yra paukščių stebėjimo bokštelis yra prie Žvelgaičio ežero nendrynuose. Rujos metu parke matoma daug tauriųjų elnių. Čia išsaugota senoji, dar XIX amžiuje išvesta jų populiacija.

Kultūros paveldas

Parke stūkso Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai, Žagarės pilkapiai, senos įvairių tikėjimų kapinės rodo įdomią šio krašto praeitį, kovas su Livonijos ordinu. Žagarėje išlikęs XVI a. gatvių tinklas, daug XIX a. pastatų. Apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia. Juodeikių kaime išlikęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas.

Žvelgaičio ir Raktuvės piliakalniai minimi jau 1298 m. Livonijos kronikose. Ant jų stovėjo žiemgalių pilys. Senojoje ir Naujojoje Žagarėje yra Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pastatytos iš vietinio dolomito XVI amžiuje.

Laisvalaikis ir pramogos

Parke įrengtas 2,5 km gamtinis – ekologinis takas. Žagarės žirgynas nuomoja žirgus (Hanoverių veislės) jodinėjimui. Galima žvejoti Švėtės upėje ir Žvelgaičio ežere, prie jų įrengtos stovyklavietės. Galima keliauti Žagarės ozo gamtiniu taku, Mūšos tyrelio pažintiniu taku.

Nuorodos