Animė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Anime nera piesiama ranka, toks dalykas vadinamas Manhwa..... :///
S Atmestas 77.90.70.17 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas)
Eilutė 1: Eilutė 1:
: ''„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes skaitykite [[Ova (reikšmės)]].''
: ''„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes skaitykite [[Ova (reikšmės)]].''
'''Anime''' ({{ja|アニメ}}) – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime pie6iama [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis.
'''Anime''' ({{ja|アニメ}}) – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti [[tradicinė animacija|piešiami ranka]] ir/arba [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai [[manga]].


Pats terminas ''anime'' yra japonų kalbos žodžio ''animēshon'' (アニメーション, liet. ''animacija''), užrašomo [[romadži]] rašmenimis, trumpinys ir Japonijoje vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.<ref name="japanese">{{cite web |url=http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp |title=What is Anime? |publisher=Bellaonline |accessdate=2007-10-28 |work=Lesley Aeschliman| archiveurl= http://web.archive.org/web/20071107150423/http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp| archivedate= 2007-11-07 | deadurl= no}}</ref> Kitose kalbose terminas ''anime'' apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref> Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis ''anime'' neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.<ref name="rwby">{{cite web|last=Rush|first=Amanda|title=FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"|url=http://www.crunchyroll.com/anime-news/2013/07/12/feature-inside-rooster-teeths-rwby|publisher=Crunchyroll|accessdate=2013-07-18|date=2013-07-18}}</ref><ref name=escapist>{{cite web|last=O'Brien|first=Chris|title=Can Americans Make Anime?|url=http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime|work=The Escapist|publisher=The Escapist|accessdate=2013-07-17|date=2012-07-30}}</ref><ref name="Torkaizer">{{cite web|last=Fakhruddin|first=Mufaddal|title='Torkaizer', Middle East's First Anime Show|url=http://me.ign.com/en/news/9594/-torkaizer-middle-east-s-first-anime-show|publisher=IGN|accessdate=2013-06-12}}</ref> Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.<ref name=anna/>
Pats terminas ''anime'' yra japonų kalbos žodžio ''animēshon'' (アニメーション, liet. ''animacija''), užrašomo [[romadži]] rašmenimis, trumpinys ir Japonijoje vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.<ref name="japanese">{{cite web |url=http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp |title=What is Anime? |publisher=Bellaonline |accessdate=2007-10-28 |work=Lesley Aeschliman| archiveurl= http://web.archive.org/web/20071107150423/http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp| archivedate= 2007-11-07 | deadurl= no}}</ref> Kitose kalbose terminas ''anime'' apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref> Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis ''anime'' neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.<ref name="rwby">{{cite web|last=Rush|first=Amanda|title=FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"|url=http://www.crunchyroll.com/anime-news/2013/07/12/feature-inside-rooster-teeths-rwby|publisher=Crunchyroll|accessdate=2013-07-18|date=2013-07-18}}</ref><ref name=escapist>{{cite web|last=O'Brien|first=Chris|title=Can Americans Make Anime?|url=http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime|work=The Escapist|publisher=The Escapist|accessdate=2013-07-17|date=2012-07-30}}</ref><ref name="Torkaizer">{{cite web|last=Fakhruddin|first=Mufaddal|title='Torkaizer', Middle East's First Anime Show|url=http://me.ign.com/en/news/9594/-torkaizer-middle-east-s-first-anime-show|publisher=IGN|accessdate=2013-06-12}}</ref> Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.<ref name=anna/>

14:40, 2 kovo 2017 versija

„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes skaitykite Ova (reikšmės).

Anime (jap. アニメ) – iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti piešiami ranka ir/arba kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai manga.

Pats terminas anime yra japonų kalbos žodžio animēshon (アニメーション, liet. animacija), užrašomo romadži rašmenimis, trumpinys ir Japonijoje vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.[1] Kitose kalbose terminas anime apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.[2][3] Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis anime neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.[4][5][6] Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.[3]

Pirmoji komercinė japoniška animacija datuojama 1917 m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas Osamu Tezuka. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl kūrimo procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriami vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime kūrimo procese mažiau dėmesio skiriama judesių animacijai, o siekiama realistiškiau perteikti vyksmo vietą ir laiką, pasitelkiant panoraminius vaizdus, keičiant vaizdų mastelį ir scenas vaizduojant iš skirtingų kampų. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „Studio Ghibli“, „Gainax“ ir „Toei Animation“.[7]

Terminologija ir vartojimas

Anime (jap. アニメ) yra viena iš meno formų, konkrečiai animacija, kuri apima įvairius kino žanrus, bet pati savaime gali būti klaidingai laikoma žanru.[8] Šis terminas yra katakana rašmenimis užrašomo japonų kalbos žodžio アニメーション 'animacija' romadži perrašos animēshon trumpinys.[3] Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės japonų kalboje, tačiau pastaroji versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas anime vartojamas bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai nurodyti.[1][9] Kitose kalbose, kaip antai anglų, terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.[2][3][10]

Žodžio anime etimologija ginčytina. Manoma, kad originali šio žodžio forma アニメーション (animēshon) yra skolinys iš anglų kalbos (angl. animation 'animacija'). Pagal kitus šaltinius, šis žodis kilęs iš prancūzų kalbos termino dessin animé (animuotas, animuoti paveiksliukai),[11][12] bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.[3]

Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, anime anglų kalboje kartais rašomas kaip animé, kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.

Sintaksė, morfologija

Lietuvių kalboje ãnimė yra nekaitomas daiktavardis.[13] Kai kuriose kitose kalbose jis vartojamas kaip skolinys ir turi daugiskaitą.

Sinonimai

Anime kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama Japanimation, tačiau šis terminas nebevartojamas.[11][14] Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.[14]

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Anime istorija.
Seniausios išlikusios kine rodytos japoniškos trumpametražės animacijos celė, pagaminta 1917 m.

Japoniškos animacijos ištakos siekia XX amžiaus pradžią, kai Japonijos filmų kūrėjai ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje.[15] Spėjama, kad seniausias japoniškosios animacijos pavyzdys yra vos trijų sekundžių trukmės, nežinomo autoriaus juosta „Katsudō Shashin“, pasak turimų duomenų, datuojama 1907–1911 m.[16] 1917 m. viešumoje pradėta rodyti pirmuosius profesionaliai sukurtus anime kūrinius. Vienais pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų laikomi Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausia išlikusia anime juosta laikomas 1917 m. kino ekranuose rodytas animatoriaus Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių vaizdo įrašas „Namakura Gatana“, kuriame vaizduojamas samurajus, tikrinantis savo kardą.[17][18] 1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.

Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)

XX a. 4-ajame dešimtmetyje Japonijoje animacija tapo nusistovėjusia alternatyva lėtai besivystančiai gyvojo kino industrijai. Tačiau jos pačios vystymąsi varžė tiek konkurencija iš užsienio kūrėjų, tiek dauguma vietinių animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbusių prie pigesnės iškarpų animacijos užuot naudojus animacijos celes.[19] Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti edukacinę animaciją ir skleisti propagandą.[20] Pirmasis garsinis anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933 m. sukūrė K.Masaoka.[21][22] Apie 1940 m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.), režisuotas M.Seo, gavusio finansavimą iš Japonijos imperatoriškojo laivyno.[23]

Kompanijos „The Walt Disney Company“ išleisto 1937 m. pilnametražio filmo „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.[24] XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.[25] Taip galop, 1960 m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964 m.

Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti manga, japoniškų komiksų knygų ir grafinių romanų, populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus robotus (už Japonijos ribų žinomas kaip mecha) įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į Super Robot žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio Real Robot žanrą. Anime apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos mainstream rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002 m. studijos „Studio Ghibli“ animatoriaus Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyjeBerlyno tarptautiniame filmų festivalyje pelnė „Auksinio lokio“ apdovanojimą, o 2003 m. 75-ojoje „Oskarų“ teikimo ceremonijoje laimėjo „Oskarą“ už geriausią animacinį filmą.

Bruožai

Tipiškas anime stiliaus personažas
Tipiškos anime stiliaus akys
Anime ir manga kūrėjai, norėdami pavaizduoti tam tikras emocijas, paprastai remiasi šiuo nusistovėjusiu veido išraiškų rinkiniu.

Anime ryškiai išsiskiria iš kitų animacijos formų savita piešimo stilių įvairove, skirtinga piešimo metodika ir gamybos procesais. Vizualiniu požiūriu anime yra įvairiapusė meno forma, apimanti daugybę įvairių piešimo stilių, būdingų atskiriems kūrėjams, dailininkams ir studijoms. Nors nėra nei vieno dominuojančio anime piešimo stiliaus, jie linkę turėti panašumų, kalbant apie animacijos technikas ir veikėjų dizainą. Specifinis anime veikėjų piešimo stilius pasižymi šiais aspektais: didelėmis, neproporcingomis veidui akimis; įvairių formų ir spalvų plaukais; paprastai liemeniui neproporcingomis kojomis ir rankomis bei trisluoksniu spalvinimu.[26][27] Veikėjų jausmai perteikiami vien tik per jų akių dizainą.[8] Anime vaizduojamos visiškai skirtingos situacijos, veikėjai ir istorijos, ji skirta plačiai auditorijai.

Animacijos technikos

Animacijos kūrimo procesas paprastai susideda iš šių įprastų dalių: kadruočių parengimo, įgarsinimo, veikėjų dizaino piešimo ir celių gamybos. Anime kuriami tiek tradicinės animacijos (pvz., iškarpų animacija, siluetų animacija, sustabdyto kadro animacija), tiek kompiuterinės animacijos (pvz., CGI) priemonėmis.

Japonijos animacijos studijos pirmosios pradėjo naudoti daugelį ribotos animacijos technikų, suteikdami anime savitą vaizdavimo stilių. Priešingai nei „Disney“ animacijoje, kur akcentuojami veikėjų judesiai, anime pabrėžia piešimo kokybę ir leidžia ribotos animacijos metodams kompensuoti judėjimui skirto laiko stoką. Tokie metodai neretai panaudojami ne tik tam, kad patenkinti laiko rėmus, bet ir kaip meninės priemonės.[28] Anime scenose pagrindinis dėmesys skiriamas trimačių vaizdų išpildymui, o foninės ir instrumentinės detalės padeda sukurti reikiamą kūrinio atmosferą.[12] Foninis vaizdas ne visuomet yra išgalvojamas, kartais jis būna paremtas tikromis vietovėmis, kaip tai padaryta kuriant filmą „Keliaujanti Haulo pilis“.[29]

Kinematografiniai anime efektai skiriasi nuo naudojamų amerikiečių animacijoje. Anime piešiami taip, jog sudarytų įspūdį tarytumei viskas buvo filmuota kamera, t. y. pasitelkiant panoraminius vaizdus, keičiant vaizdų mastelį ir scenas vaizduojant iš toli ar iš skirtingų kampų bei kuriant sudėtingus dinaminius kadrus – tai, ką realybėje sukurti būtų sudėtinga.[8][30][31] Priešingai nei su amerikietiška animacija, anime kūrimo proceso metu animacija sukuriama dar prieš veikėjų įgarsinimą; dėl to japoniškoje versijoje kartais gali pasitaikyti lūpų sinchronizavimo nesutapimų.[8]

Žanrai

Anime paprastai klasifikuojami į tokias tikslines auditorijas kaip kodomo (vaikai), shōjo (merginos), shōnen (vaikinai) ir įvairų žanrų spektrą, besitaikantį į suaugusiųjų auditoriją. Shoujo ir shounen anime kartais pasitaiko elementų, populiarių abiejų lyčių tarpe. Tokiu būdu siekiama patraukti abiejų lyčių dėmesį. Suaugusiesiems skirti anime pasižymi šiai auditorijai patraukliomis temomis ir situacijomis bei lėtesniu tempu ir gilesniu siužetu, o tai jaunesnės auditorijos paprastai netraukia. Tam tikras susaugusiesiems skirtų anime kūrinių pogrupis, pasižymintis pornografiniais elementais, Japonijoje žymimas „R18“ ženklu, bet už Japonijos ribų visi tokie kūriniai grupuojami į vieną kategoriją – hentai (liet. iškrypimas). Tuo tarpu daugybėje anime požanrių, skirtų visoms auditorijų grupėms, pasitaiko ecchi, seksualinių temų ar jų atspalvių be lytinio akto vaizdavimo, kaip būdinga komedijos ar haremo žanrams; dėl populiarumo tarp paauglių ir suaugusiųjų anime entuziastų ecchi elementų įtraukimas į anime yra laikomas viena iš fanservice formų.[32][7]

Anime skirstoma į daugybę žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime kūrinių turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga.[8] Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime – veiksmo.

Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir manga:

  • Veiksmo anime vyrauja daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose anime veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. Pavyzdžiai: Lupin III (jap. ルパン三世), Ninja Scroll (jap. 獣兵衛忍風帖), Cowboy Bebop (jap. カウボーイ ビバップ), Gantz (jap. ガンツ), Death Note (jap. デスノート).
  • Nuotykių anime veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro anime vaizduojamos veikėjų kelionės. Pavyzdys: Tsubasa Chronicle (jap. ツバサ・クロニクル).
  • Komedijos anime gali būti skirstomi į *parodijos ir *slapstick (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. Pavyzdžiai: FLCL (jap. フリクリ), Ichigo Mashimaro (jap. 苺ましまろ), Genshiken (jap. げんしけん), Sayonara Zetsubou Sensei (jap. さよなら絶望先生).
  • Sci-fi anime turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *cyberpunk (kiberpankas) ar *steampunk (stimpankas). Pavyzdžiai: Serial Experiments Lain (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊), Planetes (jap. プラネテス). Cyber City Oedo 808 (jap. 電脳都市OEDO808). Ergo Proxy (jap. エルゴ プラクシー).
  • Bishōjo (jap. 美少女, „graži mergaitė“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame vaizduojamos gražios mergaitės. Pavyzdys: Magic Knight Rayearth (jap. 魔法騎士レイアース).
  • Bishōnen (jap. 美少年, „gražus berniukas“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame vaizduojami gražūs, elegantiški berniukai ar vyrai. Pavyzdžiai: Fushigi Yuugi (jap. ふしぎ 遊戯), Yamato Nadeshiko Shichi Henge (jap. ヤマトナデシコ七変化).
  • Ecchi (jap. エッチ, „atsitiktinė erotika“), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro. Pavyzdžiai: Love Hina (jap. ラブ ひな), Umisho (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
  • Hentai (jap. 変態, „nenormalumas, iškrypimas“) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdžiai: Urotsukidoji (jap. うろつき童子), Wicked City (jap. 妖獣都市), La Blue Girl (jap. 淫獣学園), Kite (jap. カイト).
  • Josei (jap. 女性, „jauna moteris“), tai jaunoms moterims skirtas anime; vienas rečiausių anime žanrų. Pavyzdžiai: NANA (ナナ), Honey and Clover (jap. ハチミツとクローバー).
  • Kodomo (jap. 子供, „vaikas“), tai vaikams skirtas anime Pavyzdžiai: Doraemon (jap. ドラえもん), Arashi no Yoru ni (jap. あらしのよるに).
  • Mecha – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys Mobile Suit Gundam (jap. 機動戦士ガンダム), Sōkyū no Fafner (jap. 蒼穹のファフナー), Patlabor (jap. 機動警察パトレイバー), Code Geass (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), Neon Genesis Evangelion (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
  • Moé (jap. 萌え) – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli. Pavyzdžiai: Little Snow Fairy Sugar (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), Ouran High School Host Club (jap. 桜蘭高校ホスト部).
  • Progressive, tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime. Pavyzdžiai: Manie-manie (jap. 迷宮物語), Hoshi no koe (jap. ほしのこえ), Studio 4 °C darbai.
  • Seinen (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdžiai: Oh My Goddess! (jap. ああっ女神さまっ!), Ef – a Tale of Memories, Haibane Renmei (jap. 灰羽連盟), Nodame Cantabile (jap. のだめカンタービレ).
  • Slice of life, tai gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdžiai: Bartender (jap. バーテンダー), Binbou Shimai Monogatari (jap. 貧乏姉妹物語), Great Teacher Onizuka (jap. グレート・ティーチャー・オニヅカ), NieA Under 7 (jap. ニア アンダーセブン), Welcome to the N.H.K. (jap. N・H・Kにようこそ!).
  • Sentai/Super Sentai (jap. 戦隊, „kovotojų komanda“) apibūdina superdidvyrių komandą. Pavyzdys: Cyborg 009 (サイボーグ009).
  • Shōjo (jap. 少女, „mergaitė“), tai anime ar manga, skirta mergaitėms. Pavyzdžiai: Fruits Basket (jap. フルーツバスケット), Lovely Complex (jap. ラブ★コン), Bokura ga ita (jap. 僕等がいた).
  • Fantasy anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdžiai: Vampire Hunter D:Bloodlust (jap. バンパイアハンターD), Demon City Shinjuku (jap. 魔界都市 新宿), Fate/stay night (jap. フェイト/ステイナイト), xxxholic (jap. XXX ホリック).
    • Mahō shōjo (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras, naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdžiai: Sailor Moon (jap. 美少女戦士セーラームーン), Cardcaptor Sakura (jap. カードキャプターさくら), Mahou Shoujo Tai Arusu (jap. 魔法少女隊アルス), Zero no Tsukaima (jap. ゼロの使い魔).
  • Shōjo-ai/yuri: (jap. 少女愛 „mergaičių meilė“, 百合 „lelija“), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų. Pavyzdžiai: Revolutionary Girl Utena (jap. 少女 革命 ウテナ), Maria-sama ga Miteru (jap. マリア様がみてる), My-HiME.
  • Shōnen (jap. 少年 berniukas) – tai anime ar manga, skirti berniukams. Pavyzdžiai: Dragon Ball Z (jap. ドラゴンボールZ), Naruto (jap. ナルト), Fullmetal Alchemist (jap. 鋼の錬金術師), Tenjou Tenge (jap. 天上天下).
    • Mahō shōnen (jap. 魔法少年 „magiškas berniukas“) atitinka Mahō shōjo, tik vaizduojami berniukai. Pavyzdžiai: DNAngel, D. Gray-man (jap. ディー・グレイマン).
  • Shōnen-ai/yaoi (jap. 少年愛 „berniukų meilė“), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdžiai: Ai no Kusabi (jap. 間の楔). Zetsuai-1989- (jap. 絶愛-1989-). Gravitation (jap. グラビテーション). Sekaiichi hatsukoi (jap. 世界一初恋)

Kai kurie anime kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, Initial D (頭文字(イニシャル), éX-Driver (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. Ashita No Joe (Rytojaus Džo, あしたのジョー) – apie boksą.

Muzika

Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Televizijos anime serialų serijos pasižymi įžangine ir baigiamąja dainomis, įdainuojamomis Japonijos popmuzikos ar roko atlikėjų. Dažniausiai muzika anime naudojama fone, kaip pagalbinė priemonė pasakojimo siužeto eigai rutulioti arba paprasčiausiai animuotoms scenoms papuošti, sukuriant norimą atmosferą, paryškinant įtampą ar užsimenant apie artėjantį veiksmą. Kai kada kartu su anime išleidžiami jų garso takeliai,[33] paklausa ir pelningumu Japonijos muzikos rinkoje nenusileidžiantys muzikiniams albumams.

Anime formatai

Daugumą anime kūrinių galima suskirstyti į tris kategorijas:

  • Filmai – tai anime forma, dažniausiai pristatoma kino teatruose, pasižymi didžiausiu biudžetu ir geriausia vaizdo kokybe bei kai kada rekordiškai didelėmis pajamomis. Kai kada anime filmai, ypač trumpametražiai, išleidžiami tik kino ar anime festivalių metu. Pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日) ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Be įprastų anime filmų, kino teatruose rodomi ir filmų rinkiniai, vadinamieji serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Tokie filmai paprastai pasižymi kiek ilgesne trukme.
  • Televizijos serialai – tai anime forma, rodoma per televiziją reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmai, nes biudžetas paskirstomas tolygiai visoms serijoms. Paprastai serialo serija užpildo apie 30 minučių eterio laiko su reklamomis. Vienas serialo sezonas paprastai susideda iš 26 serijų, tačiau yra ir tokių serialų, kurie rodomi tik po pusę sezono (13 serijų).
  • OVA (Original Video Animation, kartais OAVOriginal Animated Video, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) – anime forma, publikai pristatoma iškart vaizdajuosčių (VHS) arba optinių plokštelių (DVD, HD DVD, Blu-ray) pavidalu, tačiau paprastai kino teatruose nerodoma.[8][34] Gali būti kelių dalių.
  • ONA (Original Net Anime) – anime forma, išplitusi kartu su interneto sklaida, animatoriams ėmus platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje[35]

Neretai anime kūriniai platinami keliuose formatuose. Pavyzdžiui, pasakojimas pradedamas televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių – „Tenchi muyo!“ (天地無用!), išleistas kaip OVA. Vėliau pratęstas trejais filmais ir televizijos serialais bei keletu specialių TV serijų. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.

Įtaka ir platinimas Vakaruose

Tokijo rajonas Akihabara laikomas otaku subkultūros centru Japonijoje.

Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje Vakaruose pasireiškus anime populiarumo bumui, tai greitai tapo pelninga verslo šaka. Hajao Mijadzakio filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „Oskaro“ apdovanojimą.[36] Pasaulyje ėmė gausėti anime gerbėjų, kuriuos domino kontrastingumas vakarietiškai animacijai, gretos. Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą fanfiction ir fanart produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir muzikinius anime videoklipus.[7] Pradėta burti anime klubus, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus,[8] kaip antai „Comiket“, kuriuose vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., cosplay kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.[7] Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip otaku, žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.[7]

Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai sparčiai didėja anime mėgėjų gretos. Buriasi anime gerbėjų bendruomenės, pvz., Kauno anime klubas „Kurokawa“ ar internetinėje erdvėje įsikūrusi AnimeZona,[37] vyksta anime festivaliai, kaip, pvz., Kaune rengiamas „Anime Nights“ ir „Otaka“, taip pat tradicinės, šiuolaikinės ir populiariosios Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“.[38] Elektroninėje terpėje anime produkcija, neretai titruota ir lietuviškai Lietuvos anime mėgėjų bendruomenių, platinama torrent tinklalapiuose.

Licencijavimas

Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar dubliuojant, DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Kartais, siekiant turinį pritaikyti tikslinės auditorijos kilmės šalies kultūrai, anime lokalizuojami. Pasitaiko atvejų, kai lokalizuojančios šalies kompanijos pasirenka iš kūrinių pašalinti tose kultūrose prieštaringai vertinamą turinį. Tokia praktika taikyta anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai, siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalų turinį.

Mėgėjiškas titravimas

Nors mėgėjiškas titravimas daugelyje valstybių laikomas autorinių teisių pažeidimu, jis pasitaiko neretai. Paprastai titruotojų grupės nustoja platinti anime filmus, kai jie licencijuojami už Japonijos ribų.

Taip pat skaitykite

Literatūra

  • Baricordi, Andrea (2000 m. gruodis). Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988). Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. ISBN 2-9805759-0-9.
  • Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
  • Patten, Fred (2004). Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
  • Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2
  • Schodt, Frederik L. (1997-08-18). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics (Reprint ed.). Tokyo, Japan: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „What is Anime?“. Lesley Aeschliman. Bellaonline. Suarchyvuotas originalas 2007-11-07. Nuoroda tikrinta 2007-10-28. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadurl= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  2. 2,0 2,1 „Anime“. Merriam-Webster. 2011. Nuoroda tikrinta 2012-03-09.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 „Anime News Network Lexicon - Anime“. Nuoroda tikrinta 2013-04-22.
  4. Rush, Amanda (2013-07-18). „FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"“. Crunchyroll. Nuoroda tikrinta 2013-07-18.
  5. O'Brien, Chris (2012-07-30). „Can Americans Make Anime?“. The Escapist. The Escapist. Nuoroda tikrinta 2013-07-17.
  6. Fakhruddin, Mufaddal. „'Torkaizer', Middle East's First Anime Show“. IGN. Nuoroda tikrinta 2013-06-12.
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2
  9. „Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit“ (PDF). Art Gallery New South Wales. 2007. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2007-08-30. Nuoroda tikrinta 2007-10-28.
  10. „Anime“. Oxford English Dictionary. Nuoroda tikrinta 2014-08-02.
  11. 11,0 11,1 „Etymology Dictionary Reference: Anime“. Etymonline. Nuoroda tikrinta 2013-04-22.
  12. 12,0 12,1 Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics (Reprint ed.). Tokyo, Japan: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1.
  13. http://www.vlkk.lt/lit/101163
  14. 14,0 14,1 Patten, Fred (2004). Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
  15. Schodt, Frederik L. (perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.)). Manga! Manga!: The World of Japanese Comics. Tokijas, Japonija: Kodansha International. ISBN 0-87011-752-1. {{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  16. Clements, Jonathan, and Helen McCarthy. The Anime Encyclopedia: A Guide to Japanese Animation Since 1917. Berkeley, Calif: Stone Bridge Press, 2006. Page 169
  17. „Historic 91-year-old anime discovered in Osaka“. HDR Japan. 2008-03-30. Suarchyvuotas originalas 2008-04-02. Nuoroda tikrinta 2012-01-16.
  18. „Japan's oldest animation films“. ImprintTALK. 2008-03-31.
  19. Sharp, Jasper (2004-09-23). „Pioneers of Japanese Animation (Part 1)“. Midnight Eye. Suarchyvuotas originalas 2010-01-17. Nuoroda tikrinta December 11, 2009. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadurl= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  20. Yamaguchi, Katsunori; Yasushi Watanabe (1977). Nihon animēshon eigashi. Yūbunsha. pp. 26–37.
  21. Baricordi, Andrea; de Giovanni, Massimiliano; Pietroni, Andrea; Rossi, Barbara; Tunesi, Sabrina (2000 m. gruodis). Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988). Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc. p. 12. ISBN 2-9805759-0-9. {{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  22. Japan: An Illustrated Encyclopedia. Tokyo, Japan: Kodansha. 1993. ISBN 978-4-06-206489-7.
  23. Official booklet, The Roots of Japanese Anime, DVD, Zakka Films, 2009.
  24. „A Brief History of Anime“. Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book. 1999. Suarchyvuotas originalas 2007-08-24. Nuoroda tikrinta 2007-09-11. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadurl= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  25. Zagzoug, Marwa (2001 m. balandis). „The History of Anime & Manga“. Northern Virginia Community College. Nuoroda tikrinta 2012-11-22. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  26. „Basic Anime Eye Tutorial“. Centi, Biorust.com. Suarchyvuotas originalas 2007-08-24. Nuoroda tikrinta 2007-08-22. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadurl= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  27. Carlus (2007-06-06). „How to color anime eye“. YouTube. Nuoroda tikrinta 2007-08-22.
  28. Dong, Bamboo; Brienza, Casey; Pocock, Sara; Sevakis, Robin (2008-09-16). „Chicks on Anime - Sep 16th 2008“. Chicks on Anime. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2012-09-30.
  29. Cavallaro, Dani (2006). The Anime Art of Hayao Miyazaki. McFarland. pp. 157–171.
  30. „Anime production process - feature film“. PRODUCTION I.G. 2000. Suarchyvuotas originalas 2007-08-15. Nuoroda tikrinta 2007-08-27. {{cite web}}: Nežinomas parametras |deadurl= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  31. „Cinematography: Looping and Animetion Techniques“. Understanding Anime. 1999. Suarchyvuotas originalas 2008-06-13. Nuoroda tikrinta 2007-08-29.
  32. Ask John: Why Do Americans Hate Harem Anime?. animenation.net. 2005-05-20. Note: fan service and ecchi are often considered the same in wording.
  33. „Original Soundtrack (OST)“. Anime News Network. ANN. Nuoroda tikrinta 2014-10-15.
  34. „Original Animation Video (OAV/OVA)“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2013-09-05.
  35. „Original Net Anime (ONA)“. Anime News Network. Nuoroda tikrinta 2013-09-05.
  36. http://oscar.go.com/photos/themed-galleries/special/oscar-surprises/media/spirited-2
  37. „Nuoroda į anime gerbėjų forumą“. Anime gerbėjų forumo AnimeZona svetainė.
  38. http://www.torrenten.de/straipsnis/234/anime-meno-rusis-ar-setono-pinkles/irasas.php?id=234

Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas anime
  • Anime News Network – informacija apie anime serialus, manga, animacijos studijas, kūrėjus ir kt. (anglų k.)
  • AniDB – anime duombazė (anglų k.)
  • Anime Zona – viena iš seniausių Lietuvoje anime ir manga bendruomenių


Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.