Tan Dun: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
JackieBot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Replacements: fix URL prefix
Eilutė 23: Eilutė 23:
}}
}}


'''Tan Dunas''' ({{zh|谭盾|Tán Dùn}}, g. [[1957]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Čangša]], [[Hunanas]]) – dirigentas bei kinų šiuolaikinės muzikos autorius. Jo darbai sujungia garso ir vaizdo elementus; įvairesniems garsams išgauti, dažnai naudojamas popierius, vanduo ar akmenys. Save apibūdina kaip kompozitorių „laisvai besisupantį ir plaukiojantį tarp skirtingų kultūrų“. Jo muzika įkvėpta kinų teatro bei ritualų. 2013 m. Tan Dunui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus vardas.<ref>[http://http://www.unesco.ru/en/?module=news&action=view&id=354], Distinguished Chinese composer Tan Dun to be named UNESCO Goodwill Ambassador.</ref>
'''Tan Dunas''' ({{zh|谭盾|Tán Dùn}}, g. [[1957]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Čangša]], [[Hunanas]]) – dirigentas bei kinų šiuolaikinės muzikos autorius. Jo darbai sujungia garso ir vaizdo elementus; įvairesniems garsams išgauti, dažnai naudojamas popierius, vanduo ar akmenys. Save apibūdina kaip kompozitorių „laisvai besisupantį ir plaukiojantį tarp skirtingų kultūrų“. Jo muzika įkvėpta kinų teatro bei ritualų. 2013 m. Tan Dunui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus vardas.<ref>[http://www.unesco.ru/en/?module=news&action=view&id=354], Distinguished Chinese composer Tan Dun to be named UNESCO Goodwill Ambassador.</ref>


== Biografija ==
== Biografija ==

09:10, 22 vasario 2017 versija

Tan Dun
Biografija
Gimė1957 m. rugpjūčio 18 d. (66 metai) Čangša, Hunanas
Kilmė Kinija
ŽanraiOpera
VeiklaKompozitorius, dirigentas

Tan Dunas (kin. 谭盾, pinyin: Tán Dùn, g. 1957 m. rugpjūčio 18 d. Čangša, Hunanas) – dirigentas bei kinų šiuolaikinės muzikos autorius. Jo darbai sujungia garso ir vaizdo elementus; įvairesniems garsams išgauti, dažnai naudojamas popierius, vanduo ar akmenys. Save apibūdina kaip kompozitorių „laisvai besisupantį ir plaukiojantį tarp skirtingų kultūrų“. Jo muzika įkvėpta kinų teatro bei ritualų. 2013 m. Tan Dunui suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus vardas.[1]

Biografija

Tan Dunas gimė Čangšoje, Hunano provincijoje, Kinijoje. Dar būdamas vaikas susižavėjo kiniškais ritualais bei ceremonijomis, kuriuos rengdavo vietiniai šamanai. Jie savo apeigoms labai dažnai naudodavo vandens ar akmenų garsus, kurie padarė neišdildomą įspūdį jaunajam kompozitoriui.

Dėl kultūrinės revoliucijos draudimų Tan Dunas buvo raginamas pamiršti svajones apie muziką ir buvo išsiųstas dirbti į ryžių laukus, tačiau kartu su ten gyvenančiais muzikantais, jis išmoko griežti tradiciniais kinų styginiais instrumentais.

Vėliau, jis buvo pakviestas griežti smuiku bei aranžuoti muziką Pekino operos trupėje. Ši pradinė sėkmė pelnė jam vietą orkestre, o iš ten 1977 m. išvyko studijuoti į Centrinę Pekino muzikos konservatoriją. Čia jis susipažino su Toru Takemitsu, George Crumb, Alexander Goehr, Hans Werner Henze, Isang Yun, Chou Wen-Chung kompozicijomis. Visi jie turėjo įtakos besiformuojančiam Tan Duno muzikos stiliui.

Jo muzika sukėlė daug politinių ginčų, 1983 m. Kinijos vyriausybės ji buvo trumpam uždrausta ir pavadinta „dvasine tarša“.

1986 m. jis persikėlė į Niujorką ir čia tęsė doktorantūros studijas Kolumbijos universitete, Chou Wen-Chung klasėje, kuris, studijas baigė pas Edgard Varèse. Šiame universitete Tan Dunas susipažino su Philip Glass, John Cage, Meredith Monk ir Steve Reich kūriniais, šių autorių muziką jis inkorporavo į savo kompozicijas. 1993 m. apsigynė disertaciją.

Karjera ir darbai

Studijuojant Kolumbijos universitete, Tan Dunas sukūrė savo pirmąją operą pagal Qu Yuan eilėraščius „Nine Songs“ (1989)[2]. Operoje jungiamos dvi kultūros – Rytų ir Vakarų. Čia taip pat naudojamos ir dvi kalbos – klasikinė kinų bei anglų, grojama kinų bei vakarietiškais instrumentais. Operoje ypač siekta atkurti kompozitoriaus vaikystėje išgyventus šamanistinių ceremonijų sukeltus įspūdžius.

Antrasis to paties žanro kūrinys „Marco Polo“ (1996) pagal Paul Griffiths libretą. Kūrinys prasideda dviejų veikėjų Marco ir Polo dvasine kelione, kurioje jie sutinka įvairias istorines muzikos ir literatūros asmenybes: Dantę, Šekspyrą, Šecherzadą, Froidą, Džoną Keidžą, Giustavą Malerį, Li Bai ir Chubilajų. Čia vaizduojama „išorinė“ (fizinė) ir „vidinė“ (dvasinė) pagrindinio veikėjo kelionė iš Vakarų į Rytus. Kūrinys atliekamas veikėjų, simbolizuojančių „šešėlius“, „atmintį“ ir „gamtą“. Fizinės ir dvasinės savybės yra atskirtos muzikine išraiška: pirmosios atstovaujamos daugiausia Vakarų avangardo kalba; antrosios Pekino operos stiliumi. Nors kūrinio instrumentuotė yra laikoma vakarietiška, čia naudojama daug papildomų instrumentų: sitara, tabla, Tibeto ragas, šeng ir pipa. Šis kūrinys 1998 m. buvo apdovanotas Grawemeyer premija.

Tais pačiais metais Tan Dunas pristatė dar vieną operą pagal 1598 m. sukurtą Kunqu, Tang Xianzu operą „Pinavijų kiemas“. Muziką Tan Duno kūrinyje atliko nedidelis šešių žmonių ansamblis grojantis elektroniniais bei tradiciniais kinų instrumentais. Stilistiškai, šiame kūrinyje yra sujungiamas avangardas ir kinų opera.

Tan Dun savo muzikoje naudoja „organinius“ instrumentus – vandenį, popierių, akmenis ar keramiką. Jo ketvirtoji opera „Arbata: sielos veidrodis“ (2002) pagal Xu Ying libretą, išnaudoja minėtus instrumentus. Kiekvieno veiksmo pavadinimas atitinka naudosimą instrumentą. Pirmasis Water, Fire prasideda arbatos ceremonija, kurios metu atlikėjas groja vandeniu esančiu stiklo dubenėliuose. Antrajame veiksme Paper grojama ryžių popieriumi. Trečioje Ceramic, Stones dalyje, naudojami garsai užgaunant gėlių vazonėlius.

Vėliausia autoriaus opera „Pirmasis imperatorius“ (2006 m.) buvo užsakyta Metropolitan operos, kur pagrindinis vaidmuo buvo skirtas Plasidui Domingui. Bendradarbiaujant su kinų rašytoju Ha Jin, operos siužetas pasakoja apie Kinijos susivienijimą pirmojo Čin dinastijos imperatoriaus Činši Huango valdymo metu bei jo draugystę su muzikantu Gao Jianli. Kaip ir ankstesnėse autoriaus operose, šalia tradicinio vakarietiško orkestro, čia naudojami rytietiški instrumentai – gudžengas ir biandžongas.

Filmai ir multimedijos

Tan Dun ypatingo susidomėjimo sulaukė kai sukūrė muziką filmui „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (Crouching Tiger, Hidden Dragon, 2000 m., rež. Ang Lee). Už šį darbą jis gavo Oskaro, Grammy ir BAFTA apdovanojimus.

Šio filmo muziką jis vėliau aranžavo į „Crouching Tiger Concerto“ violončelei, vaizdo įrašui ir kameriniam orkestrui. Čia jis panaudojo filmo ištraukas, tačiau apverčia muzikos ir vaizdo vaidmenų svarbą – vaizdas, skirtingai nei filme, čia tampa antraeilis. Ta patį vėliau padarė su kitų filmų muzika, kurią sukomponavo: „Hero ir The Banquet“, kuris dar žinomas kitu pavadinimu Martial Arts Cycle.

Tan Dun sukūrė muziką: „Hero“ (2002) rež. Zhang Yimou, „Fallen“ (1998) rež. Gregory Hoblit, ir „The Banquet“ (2006), rež. Feng Xiaogang.

„The Map“ (2002) užsakytas Bostono simfoninio orkestro ir pirmą kartą atliktas su Yo-Yo Ma.

Vėlyviausias multimedinis darbas, tai „Nu Shu: The Secret Songs of Women“ (2013). Tai 13 veiksmų kūrinys su vaizdo įrašu, arfa solo ir orkestru. Kūrinys ypatingas tuo, jog čia naudojama mirštanti šaožou tuhua tarmė, kuri turi savo atskirą fonetiką bei simbolius, kurie vadinami niušu, ir ja kalba tik moterys. Tan Dun po metų etnomuzikologinių tyrimų sukūrė dainas, kurių tekstai parašyti niušu tarme.

1990 m. Tan Dun ėmėsi orkestrinių kūrinių serijos „Orchestral Theatre“. Čia tyrinėjami dvilypumai, sudarantys kūrinių visumos pagrindą: Rytų ir Vakarų, švento ir pasaulietinio, ikimodernaus (šamaniškojo) ir modernaus (miestiškojo). Įdomu ir tai, jog Tan Dunas į kūrinius įtraukia ir klausytojus šitaip juos suartindamas su atlikėjais. Jis čia sintezuoja Vakarų muziką ir Kinijos ritualus. Orchestral Theatre I: (1990) atkuriama kinų kaimo šventė, panaudojant liaudies ir Vakarų instrumentų garsus. Atlikėjai čia skiemenuoja įvairius beprasmius skiemenis ar naudoja savo instrumentus netipiškai, pavyzdžiui, smuikai bei arfa naudojami kaip perkusiniai instrumentai.

Orchestral Theatre II: Re (1992) plečia ritualo koncepciją ir įtraukia klausytojus. Orkestras čia padalintas į dvi grupes: į styginių, varinių pučiamųjų ir perkusijos grupes; bei medinių pučiamųjų grupę, kurios atlikėjai groja stovėdami aplink klausytojus.

Orchestral Theatre III (Red Forecast) (1996). Ritualiniai elementai konfrontuoja su modernia multimedija: daugybė Vakarų muzikos stilių – klasikinis, džiazas, rokas ir pop muzika – yra jungiami su 60-ųjų metų įvykius atspindinčiais žinių pranešimais, archyviniais video įrašais kurie rodo Šaltojo karo vaizdus: Mao Zedong koliažai, kultūrinė revoliucija, Martin Luther King, Jr., John F. Kennedy, The Beatles, Nikita Chruščiovas bei vandenilinės bombos sprogdinimų bandymai. Šiame multimediniame darbe, orkestrui pakaitomis vadovauja du dirigentai: žmogus ir virtualus dirigentas, kuris matomas televizorių monitoriuose.

Paskutinė kūrinio dalis Orchestral Theatre IV (The Gate) (1999) pagrindinis dėmesys čia skiriamas trims moterims: Consort Yu iš „Farewell My Concubine“, Džuljetai iš „Romeo ir Džiuljeta“ ir Koharu iš „The Love Suicides at Amijima“. Visos istorijos pagrįstos pasiaukojimu dėl meilės. Kiekvienos dalies muzikinis stilius atitinka tos šalies iš kurios kilęs personažas. Consort Yu personažą vaidina Pekino operos dainininkė, Džuljetą vaidina Vakarietiškos operos dainininkė, o Koharu – japonų lėlininkė. Tokiu būdu apjungdamas Pekino, Vakarų operos ir lėlių teatro žanrines tradicijas.

Organinė muzika

Daugelis kompozitoriaus darbų vadinami organiškais, kadangi jis garsams išgauti naudoja popierių, vandenį ar akmenis.

1996 m. Tan Dunas pristatė operą pagal 1598 m. Tang Xianzu operą „Pinavijų kiemas“. Muziką Tan Duno kūrinyje atliko nedidelis šešių žmonių ansamblis grojantis elektroniniais bei tradiciniais kinų instrumentais. Stilistiškai, šiame kūrinyje yra sujungiamas avangardas ir kinų opera.

Kitas kūrinys, kuriame naudoja organiką yra „Water Concerto for Water Percussion and Orchestra“ (1998) skirtas kompozitoriui Toru Takemitsu. Anot autoriaus, kūrinys buvo inspiruotas vandens garsų, kuriuos girdėjo augdamas Hunane. Vandens garsais čia išgaunami iš dubenėliuose, buteliuose ar rankose esančio vandens.

Vandens garsai naudojami ir kūrinyje „Passion After St. Matthew“ (2000) chorui, orkestrui ir vandens perkusijoms, kuris parašytas 250 J.S. Bacho mirties metinių minėjimui. [3]

Simfoninė, kamerinė ir orkestrinė muzika

1994 m. ėmė kurti orkestrinę muziką dar žinomą kaip „Yi serijos“. Pavadinta Ji Čing dinastijos garbei. Kiekvienas darbas papildytas nauju instrumentu ir sudaro vieną didelį ciklą pavadintą „Concerto for Orchestra“ (2002). Pirmasis koncertas „Yi1 Intercourse of Fire and Water“ (1994) dedikuotas violončelininkui Anssi Karttunenir, kuris atliko pirmąjį pasirodymą; antrasis koncertas „Yi2 Concerto for Guitar and Orchestra“ (1996) apvienija flamenko ir pipos technikas. Pirmą kartą atliktas gitaristės Sharon Isbin.

Apdovanojimai

  • Academy Award, Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas
  • Best Soundtrack, Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas
  • BAFTA Award for Best Film Music, Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas
  • Grawemeyer Award, Music Composition, Marco Polo
  • Musical America, Metų kompozitorius, 2003
  • Shostakovich Award, 2012
  • Bach Prize, 2011
  • Musikpreis der Stadt Duisberg, 2005
  • Eugene McDermott, Apdovanojimas meno srityje 1994
  • Glenn Gould Protégé, 1996

Kūriniai

Multimedija

  • Crouching Tiger Concerto, for cello and chamber orchestra (2000)
  • The Map: Concerto for Cello, Video and Orchestra (2002)
  • Hero Concerto (2010)
  • The Banquet (2010)
  • Martial Arts Cycle (2013)
  • Nu Shu: The Secret Songs of Women (2013)

Muzika kinui

  • Cry, Nanking, (1995)
  • Fallen, (1998)
  • Crouching Tiger, Hidden Dragon, (2000)
  • Hero, (2002)
  • The Banquet, (2010)

Organinė muzika

  • Water Concerto for water percussion and orchestra (1998)
  • Paper Concerto for paper percussion and orchestra (2003)
  • Water Music (2004)
  • Earth Concerto for stone and ceramic percussion with orchestra (2009)

Ritualinė muzika

  • Nine Songs (1989)
  • Orchestral Theatre I: O (1990)
  • Orchestral Theatre II: Re (1992)
  • Ghost Opera (1994)
  • Red Forecast (Orchestra Theatre III) (1996)
  • The Gate (Orchestral Theatre IV) (1999)
  • Buddha Passion (2006)

Oratorijos

  • Water Passion (2000)

Kamerinė ir solo muzika

  • Eight Memories in Watercolor fortepijonui (1978, 2002)
  • Eight Colors Styginių kvartetui (1986)
  • In Distance (1987)
  • Silk Road, sopranui, balsui ir perkusijai (1989)
  • Traces, fortepijonui (1989, 1992)
  • Elegy: Snow in June, violončelei ir perkusijai (1991)
  • Circle with Four Trios, dirigentui ir publikai (1992)
  • Lament: Autumn Wind (1993)
  • C A G E, fortepijonui (1994)
  • A Sinking Love, sopranui ir 4 violas da gamba(1995)
  • Concerto for Six (1997)
  • Concerto styginių kvartetui ir Pipa (1999)
  • Dew Drop Falls, fortepijonui (2000)
  • Seven Desires gitarai (2002)
  • Secret Land, 12 violončelių (2006)
  • Violin Concerto: The Love (2009)
  • Chiacone – after Colombi, violončelei (2010)

Simfoniniai kūriniai ir koncertai

  • Self Portrait, iš Death and Fire (1983)
  • On Taoism (1985)
  • Out of Peking Opera (1987)
  • Death and Fire: Dialogue with Paul Klee (1992)
  • Concerto Pizzicato, fortepijonui ir dešimčiai instrumentų(1995)
  • Heaven Earth Mankind: Symphony 1997 (1997)
  • Overture: Dragon and Phoenix, from Heaven Earth Mankind (1997)
  • Requiem and Lullaby, from Heaven Earth Mankind (1997)
  • Song of Peace, from Heaven Earth Mankind (1997)
  • Yi1: Intercourse of Fire and Water (1994)
  • Yi2: Concerto for Guitar and Orchestra (1996)
  • 2000 Today: A World Symphony for the Millennium (1999)
  • Concerto, styginių orkestrui ir Pipa (1999)
  • Concerto, styginių orkestrui ir Zheng (1999)
  • Yi°: Concerto for Orchestra (2002)
  • Four Secret Roads of Marco Polo (2004)
  • The Fire, koncertas fortepijonui (2008)
  • Internet Symphony (2009)
  • Symphony for Strings (2009)
  • Symphonic Poem on 3 Notes (2011)
  • Atonal Rock n' Roll (2012)
  • Concerto for Orchestra (2012)
  • The Tears of Nature Koncertas perkusijai (2012)
  • Wolf Totem (2015)
  • Passacaglia: Secret of Wind and Birds (2015)

Operos

  • Marco Polo (1995)
  • Peony Pavilion (1998)
  • Tea: A Mirror of Soul (2002)
  • The First Emperor (2006)
  • Peony Pavilion (2010)

Išnašos

  1. [1], Distinguished Chinese composer Tan Dun to be named UNESCO Goodwill Ambassador.
  2. [2], Music Sales Group. "Nine Songs (1989). " Accessed November 1, 2013s.
  3. [3], Music Sales Group. "Water Passion After St. Matthew (2000). " Accessed November 1, 2013. .

Nuorodos


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.