Monte Karlo ralis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatinis klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
[[Vaizdas:Henri Rougier and the 25Hp Turcat-Mery before the inaugural Monte Carlo rally.gif|thumb|right|205px|Henri Rougier su savo automobiliu, 1911 m.]] |
[[Vaizdas:Henri Rougier and the 25Hp Turcat-Mery before the inaugural Monte Carlo rally.gif|thumb|right|205px|Henri Rougier su savo automobiliu, 1911 m.]] |
||
1966 m. ralis įėjo į istoriją kaip vienas |
1966 m. ralis įėjo į istoriją kaip vienas kontroversiškiausių per visą istoriją. Pirmas keturias vietas užėmusius automobilius, tris [[Mini Cooper]] ir vieną [[Ford Cortina]] komisija diskvalifikavo už reikalavimų neatitikusias lemputes mašinų žibintuose. Iš viso tų metų etape buvo diskvalifikuoti net 10 ekipažų. |
||
Nuo 1973 m. iki 2008 m. varžybos vykdavo sausio mėnesį ir būdavo Pasaulio ralio čempionato pirmasis sezono ralis. |
Nuo 1973 m. iki 2008 m. varžybos vykdavo sausio mėnesį ir būdavo Pasaulio ralio čempionato pirmasis sezono ralis. |
22:05, 17 vasario 2017 versija
Monte Karlo ralis | |
---|---|
Kategorija | ralis |
Šalys/regionas | Monakas |
Pirmas sezonas | 1911 m. |
Čempionas | Sébastien Ogier |
Komanda čemp. | Volkswagen Motorsport |
Oficiali svetainė | http://acm.mc/en/ |
Monte Karlo ralis (orginalus pavadinimas Rallye Automobile Monte Carlo) – automobilių ralio renginys, vykstantis Monake ir Prancūzijos Rivjeros apylinkėse. Nuo 1973 m. šis ralis yra įtraukiamas į tarptautinių ralio čempionatų kalendorius: Pasaulio ralio čempionatą arba Tarpžemyninio ralio iššūkį (org. Intercontinental Rally Challenge).
Ralio rengimu, nuo pat jo pradžios 1911 m., užsiima organizacija Automobile Club de Monaco[1].
Istorija
1909 m. Alexandre Noghes, žymus cigarečių magnatas, tapo prezidentu vietiniame automobilių ir motociklų klube Sport Automobile Velocipedique Monegasque. Būtent jam kilo mintis surengti renginį, kada iš skirtingų Europos vietų startavę dalyviai finišuotu Monte Karle.
1911 m. įvyksta pirmasis ralis. Tiksliau tuometis įsivaizdavimas lenktynių. Iš skirtingų miestų turėjo startuoti 23 automobiliai, tačiau galiausiai lenktynes pradėjo 18 automobilių. Jie startavo iš Berlyno, Briuselio, Paryžiaus, Pajūrio Bolonės, Ženevos, Vienos. Nugalėtojas buvo renkamas teisėjų komisijos, kuri vertindama rėmėsi ne sportiniais kriterijais, o dalijo taškus už išvystomą greitį, nuvažiuotą atstumą, vežamus žmones (neskaitant vairuotojo), automobilio eleganciją, komfortą keleiviams, atvykusio į finišą automobilio būklę bei kėbulo švarą[2]. Pirmuoju čempionu pripažintas Turcat-Mery firmos automobilį vairavęs prancūzas Henri Rougier.
1966 m. ralis įėjo į istoriją kaip vienas kontroversiškiausių per visą istoriją. Pirmas keturias vietas užėmusius automobilius, tris Mini Cooper ir vieną Ford Cortina komisija diskvalifikavo už reikalavimų neatitikusias lemputes mašinų žibintuose. Iš viso tų metų etape buvo diskvalifikuoti net 10 ekipažų.
Nuo 1973 m. iki 2008 m. varžybos vykdavo sausio mėnesį ir būdavo Pasaulio ralio čempionato pirmasis sezono ralis.
2009–2011 m. renginys atidarydavo Tarpžemyninio ralio iššūkio sezoną.
Nuo 2012 m. vėl buvo grįžta prie Pasaulio ralio čempionato etapo rengimo.
Nugalėtojai
1911–1929 m.
Metai | Nugalėtojai | Antri | Treti |
---|---|---|---|
1911 | Henri Rougier (Turcat-Mery) | Aspaigu (Gobron) | Jules Beutler (Martini) |
1912 | Jules Beutler (Berliet) | Von Eismark (Dunkop) | Meuiner (Delaunay-Belleville) |
1924 | Jacques Edouard Ledure (Bignan) | de Marquet (Métallurgique) | Barbillon (Bignan) |
1925 | François Repusseau (Renault) | Mertens (Lancia Lambda) | Lamarche (FN) |
1926 | Victor A. Bruce/W J Brunell (Autocarrier) | Bussienne (Sizaire Frères) | Marika (Citroën) |
1927 | Lefebvre/Despaux (Amilcar CGSS) | Clausse (Celtic-Bignani) | Bussienne (Sizaire-Frères) |
1928 | Jacques Bignan (Fiat) | Malaret (Fiat) | Versigny (Talbot) |
1929 | Sprenger van Eijk (Graham-Paige) | Szmick (Weiss-Manfred) | Visser (Lancia) |
1930–1949 m.
Metai | Nugalėtojai | Antri | Treti |
---|---|---|---|
1930 | Hector Petit (Licorne) | Al Berlesco (DeSoto) | A. Blin D’Orimont (Studebaker) |
1931 | Donald Healey / Lewis Pearce (Invicta) | J-P Wimille (Lorraine) | Lucy Schell (Bugatti) |
1932 | M Vaselle/Duhamel (Hotchkiss) G de Lavelette/C de Cortanze (Peugeot) | Donald Healey (Invicta) | B Ivanovsky (Ford) |
1933 | M Vasselle (Hotchkiss) | R Guyot (Renault) | Rouault/Quinlin (Salmson) |
1934 | Gas / Jean Trevoux (Hotchkiss) | Chauvierre (Chenard-Walcker) | Donald Healey (Triumph Gloria) |
1935 | Christian Lahaye / R. Quatresous (Renault) | J C Ridley (Triumph Gloria) | Lucie Schell (Delahaye) |
1936 | Petre G. Cristea/ Ionel Zamfirescu (Ford) | Lucie Schell (Delahaye) | C Lahaye / R Quatresous (Renault) |
1937 | René Le Bègue / Julio Quinlin (Delahaye) | P de Massa / L Mahe (Talbot) | 3 I. Zamfirescu / Trevoux (Hotchkiss) |
1938 | G. Bakker Schut / K. Ton (Ford) | Jean Trevoux / Marcel Lesurque (Hotchkiss) | C Lahaye / R Quatresous (Renault) |
1939 | Jean Trevoux/Marcel Lesurque (Hotchkiss) J Paul/M Contet (Delahaye) |
Nėra antros vietos prisijungė į pirmą vietą |
E Mutsaerts / A. Kouwenberg (Ford) |
1949 | Jean Trevoux / Marcel Lesurque (Hotchkiss Grégoire) | M Worms / E Mouche (Hotchkiss) | F Dobry / Z Treybal (Bristol) |