Rentgeno spinduliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
= Rentgeno spindulių matomumas = |
= Rentgeno spindulių matomumas = |
||
Nors ir manoma, kad rentgeno spinduliai nematomi plika akimi, bet ypatingomis sąlygomis |
Nors ir manoma, kad rentgeno spinduliai nematomi plika akimi, bet ypatingomis sąlygomis jas buvo pamatęs [[Wilhelm Conrad Röntgen|Wilhelmas Rentgenas]]. |
||
Nes po akies adaptacijos tamsioje aplinkoje Wilhelmas Rontgenas 1895 žiūrėdamas į rentgeno vamzdį iš arti pamatė mėlynai pilką šviesą. Vėliau tą patį pakartojo pastatęs rentgeno vamzdį už medinių durų ir pamatė šią šviesą ir vėl. Jis sakė, kad ši šviesa atrodo taip lyg susidaro tiesiai akyje, taip pat sakė, kad ši šviesa buvo matoma tik naudojant pakankamai galingą rentgeno vamzdį. |
Nes po akies adaptacijos tamsioje aplinkoje Wilhelmas Rontgenas 1895 žiūrėdamas į rentgeno vamzdį iš arti pamatė mėlynai pilką šviesą. Vėliau tą patį pakartojo pastatęs rentgeno vamzdį už medinių durų ir pamatė šią šviesą ir vėl. Jis sakė, kad ši šviesa atrodo taip lyg susidaro tiesiai akyje, taip pat sakė, kad ši šviesa buvo matoma tik naudojant pakankamai galingą rentgeno vamzdį. |
23:58, 7 vasario 2017 versija
Rentgeno spinduliai (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz = 1015 hercų). Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.
Rentgeno spindulių gavimas
Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.
Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).
Rentgeno spindulių panaudojimas
- Medicinoje rentgeno spinduliai naudojami diagnostikoje ir terapijoje.
- Fizikoje ir technikoje jie naudojami kristalinių medžiagų struktūrai tirti.
- Astronomijoje rentgeno diapazonas suteikia informacijos apie didelių energijų procesus, vykstančius aktyvių galaktikų branduoliuose, akreciniuose diskuose.
Rentgeno spindulių poveikis
Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.
Rentgeno spindulių matomumas
Nors ir manoma, kad rentgeno spinduliai nematomi plika akimi, bet ypatingomis sąlygomis jas buvo pamatęs Wilhelmas Rentgenas.
Nes po akies adaptacijos tamsioje aplinkoje Wilhelmas Rontgenas 1895 žiūrėdamas į rentgeno vamzdį iš arti pamatė mėlynai pilką šviesą. Vėliau tą patį pakartojo pastatęs rentgeno vamzdį už medinių durų ir pamatė šią šviesą ir vėl. Jis sakė, kad ši šviesa atrodo taip lyg susidaro tiesiai akyje, taip pat sakė, kad ši šviesa buvo matoma tik naudojant pakankamai galingą rentgeno vamzdį.
Niekas iki šiol nežino, kodėl susidaro toks efektas ir niekas daugiau šio eksperimento nekartojo, nes tai smarkiai kenkia sveikatai. Todėl manoma, kad šie spinduliai yra nematomi.
|