Chivos chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
S Zirzilia pervadino puslapį Chyvos chanatas į Chivos chanatas: patikslintas pavadinimas, remiantis VLE
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Chyvos chanatas (uzbekų k. - Xorazm, Xiva Xonligi)''' - valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi nuo [[1512]] iki [[1920]] metų. Dažnai ši teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu.
'''Chivos chanatas (uzbekų k. – Xorazm, Xiva Xonligi)''' – valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi nuo [[1512]] iki [[1920]] m. Dažnai ši teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu.{{šaltinis|{{VLE|IV|70||Chivos chanatas}}}}


== Chyvos chanato istorija (1512—1920) ==
== Chyvos chanato istorija (1512–1920) ==
[[1512]] m. iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). O [[1598]] m. Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chivą. Per amžius Amudarija kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chivos miestui atiteko sostinės vaidmuo.


Taigi, [[1598]] m. Chorezmo valstybės sostine tapo Chiva. Tai buvo mažytis įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chivą. Ilgainiui Chivos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chiva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.
[[1512]] metais iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). O [[1598]] metais Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chyvą. Per amžius Amudarija kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chyvos miestui atiteko sostinės vaidmuo.


[[1873]] m. Chivos chanatas tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] vasaline valstybe. [[Chanas]] paskelbė save „nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu“, o visos žemės dešiniajame Amudarijos krante atiteko Rusijai.
Taigi, [[1598]] metais Chorezmo valstybės sostine tapo Chyva. Tai buvo mažytis įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chyvą. Ilgainiui Chyvos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chyva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.


[[1873]] m. Rusijos imperija užgrobė dideles Chyvos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau parduodavo vergų turguose Chyvoje ir Bucharoje.
[[1873]] m. Chyvos chanatas tapo Rusijos imperpijos vasaline valstybe. [[Chanas]] paskelbė save "nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu", o visos žemės dešiniajame Amudarijos krante atiteko Rusijai.


[[1919]] m. prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. [[1920]] metų vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. [[Vasario 2]] d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.
[[1873]] metais Rusijos imperija užgrobė dideles Chyvos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau parduodavo vergų turguose Chyvoje ir Bucharoje.


[[1920]] m. [[balandžio 20]] d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. O chanatas nustojo egzistavęs.
[[1919]] metais prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. [[1920]] metų vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. [[Vasario 2]] d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.


[[1922]] metų rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta – dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, dalis Uzbekijai, o dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.
[[1920]] m. [[balandžio 20]] d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. O chanatas nustojo egzistavęs.


== Šaltiniai ==
[[1922]] metų rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta - dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, dalis Uzbekijai, o dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.
{{Išnašos}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* ''Михайлов.'' [http://zerrspiegel.orientphil.uni-halle.de/t148.html Голос хивинских пленных] («Нива (журнал), 1873, номер 30, страницы: 465—470)
* ''Михайлов.'' [http://zerrspiegel.orientphil.uni-halle.de/t148.html Голос хивинских пленных] («Нива (журнал), 1873, номер 30, страницы: 465–470)
* [http://maps.southklad.ru/forum/viewtopic.php?f=173&t=628 Карта Хивинского ханства и низовьев Амударьи 1873 года]
* [http://maps.southklad.ru/forum/viewtopic.php?f=173&t=628 Карта Хивинского ханства и низовьев Амударьи 1873 года]



21:30, 2 vasario 2017 versija

Chivos chanatas (uzbekų k. – Xorazm, Xiva Xonligi) – valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi nuo 1512 iki 1920 m. Dažnai ši teritorija vadinama istoriniu Chorezmo pavadinimu.[reikalingas šaltinis]

Chyvos chanato istorija (1512–1920)

1512 m. iškilo nauja uzbekų dinastija, kuri atskilo nuo valdančios Šibanidų dinastijos ir sukūrė nepriklausomą chanatą. Iš pradžių valstybės sostine tapo Urgenčas (anksčiau vadintas Gurgandžu). O 1598 m. Amudarjos upė pakeitė vagą ir sostinė buvo perkelta į Chivą. Per amžius Amudarija kelis kartus yra pakeitusi savo tėkmes, o pakitus vagai, Urgenčas liko be vandens išteklių ir Chivos miestui atiteko sostinės vaidmuo.

Taigi, 1598 m. Chorezmo valstybės sostine tapo Chiva. Tai buvo mažytis įtvirtintas miestelis. Nuo to laiko galima įvairiuose šaltiniuse rasti minint tiek Chorezmą, tiek Chivą. Ilgainiui Chivos chanatas sustiprėjo, jo teritorija ir įtaka išaugo. Sostinė Chiva tapo vienu iš islamiško pasaulio centrų tiek religiniame, tiek prekybiniame lygmenyje.

1873 m. Chivos chanatas tapo Rusijos imperijos vasaline valstybe. Chanas paskelbė save „nuolankiu Rusijos imperatoriaus tarnu“, o visos žemės dešiniajame Amudarijos krante atiteko Rusijai.

1873 m. Rusijos imperija užgrobė dideles Chyvos chanato teritorijas. Dažnai viena iš priežasčių įvardijama tai, kad turkmėnų plėšikautojai puldinėjo Rusijos teritorijas ir ten grobdavo žmones, o vėliau parduodavo vergų turguose Chyvoje ir Bucharoje.

1919 m. prieš Džunaid-chano valdymą pradėjo bruzdėti revoliucionieriai. Lapkričio mėnesį prasidėjo sukilimas, o į pagalbą sukilėliams atvyko Raudonoji Armija. 1920 metų vasario pradžioje Džunaid-chano armija patyrė pralaimėjimą ir buvo sunaikinta. Vasario 2 d. Said Abdullah-chanas atsisakė teisių į sostą.

1920 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta Chorezmo Liaudies Sovietų Respublika, kuri įėjo į Rusijos Federacijos sudėtį. O chanatas nustojo egzistavęs.

1922 metų rudenį Chorezmo teritorija buvo padalinta – dalis atiteko Turkmėnijos sovietų respublikai, dalis Uzbekijai, o dalis priskirta Karakalpakijos autonominei sričiai.

Šaltiniai

Nuorodos