Tutanchamono kapas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 pridėtas baitas ,  prieš 4 metus
S
XX a. pradžioje [[Karalių slėnis]] buvo laikomas išžvalgytu. Jame prieš tai dirbo apie 40 archeologinių grupių. Faraonas [[Tutanchamonas]] buvo žinomas tik grupei specialistų ir apie jį buvo žinoma labai nedaug: kad jis valdė kažkuriuo metu tarp [[Echnatonas|Echnatono]] ir [[Ramzis II|Ramzio II]]. Jo statula buvo Kairo Egipto muziejuje ir Karnake buvo išlikę jo saulės valties reljefo fragmentai. Vieno valdininko kape buvo paminėta, kad Tutanchamonui duoklę mokėjo kai kurios gentys iš Sirijos ir Sudano. 1907 m. archeologas Žoržas Legrenas rado akmeninę stelą Karnake, kurioje minimas Tutanchamonas, atstatęs sugriautas šventyklas ir atgaivinęs apleistą žemę. Iš to sekė išvada, kad Tutanchamonas valdė iškart po „eretiko“ Echnatono.
 
[[Džordžas Karnarvonas|Lordas Karnarvonas]] (1866−1921) buvo pasiturintis britų aristokratas, žemvaldys. 1906 m. jis išsirūpino koncesiją kasinėti kalvose prie [[Tėbai (Egiptas)|Tėbų]], pasak jo ''„kad turėtų, ką veikti“''. Per sezoną kasinėjant buvo rasta tik viena mumifikuota katė ir lordas suprato, kad jam reikia pagalbininko, specialisto egiptologijos srityje. Tokiu tapo [[Hovardas Karteris]] (1874−1939). Jis tuo metu buvo beveik nežinomas ir karjerą pradėjo būdamas asistentu archeologinėje grupėje, jis tapė akvareles pagal kapų piešinius (šių akvarelių yra [[Metropoliteno muziejus|Metropoliteno muziejuje]]). 1899 m. tapo Aukštutinio Egipto ir Nubijos senovės monumentų inspektoriumi, bendradarbiavo su JAV milijonieriumi, kasinėjimų finansuotoju TedoruTeodoru M. Deivisu. 1903 m. H. Karteris buvo atleistas iš tarnybos ir iki 1907 m. susitikimo su lordu Karnarvonu vos pragyveno dirbdamas gidu ir pardavinėdamas akvareles. H. Karteris tikėjo, kad Karalių slėnyje vis dar yra nerastas Tutanchamono kapas. Tuo metu kasinėjimus slėnyje vykdė Teodoro M. Deiviso finansuojami archeologai ir H. Karteris su lordu Karnarvonu dirbo kitose Egipto vietovėse, tik be didelių rezultatų. 1914 m. T. M. Deivisas nepratęsė koncesijos kasinėjimams Karalių slėnyje ir ją nupirko lordas Karnarvonas. Koncesija buvo išduota 1915 m.
 
H. Karteris kasinėjimams numatė trikampį plotą tarp faraonų [[Ramzis II|Ramzio II]], [[Merneptachas|Merneptacho]] ir [[Ramsis VI|Ramzio VI]] kapų. Šį plotą sudarė apie 2,5 [[akras|akro]]. Kasinėjimai buvo pradėti 1917 m. gruodį prie Ramzio VI kapo įėjimo, kur greitu laiku buvo aptikti senovės darbininkų lušnelių pamatai ant statybinių akmenų. Šių akmenų buvimas buvo aiškus požymis, kad galbūt netoliese yra kapas, tačiau kasinėjimų H. Karteris toje vietoje nepratęsė. Pasak jo, šis sprendimas buvo įtakotas žiemos sezono, nes daugelis turistų norėjo pamatyti Ramzio VI kapą ir jį būtų tekę uždaryti. Antrąjį sezoną 1918 m. buvo rasta trylika alebastrinių vazų su Ramzio II ir Merneptacho vardais. Sekę trys kiti sezonai buvo visiškai bevaisiai. 1921 m. anglų svaro vertė smuko, lordas Karnarvonas 1922 m. jau norėjo nutraukti finansavimą, tačiau H. Karteris buvo ryžtingas ir po jo tvirtinimo, kad jis pats finansuos kasinėjimus, lordas sutiko dar vieneriems metams pratęsti finansavimą. Juos paskatino žinia iš Metropoliteno meno muziejaus Niujorke, kur egiptologas Herbertas Vinlokas ištyrė Teodoro M. Deiviso radinius iš Karalių slėnio ir rado tiek Tutanchamono, tiek jo nekropolio antspaudų. Tai buvo tikras įrodymas, kad Tutanchamonas palaidotas Karalių slėnyje. H. Vinlokas taip pat nustatė mumifikavimo medžiagų likučius ir tai, kad kai kurie indai buvo kapo baigimo puotos reikmenys, vėliau išnešti ir užkasti duobėje už kapo ribų.
9 570

pakeitimų

Naršymo meniu