Eglainė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Lašų -> Lašių (pagal VLKK, žr. http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=73918) |
+galerija |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
{{glžk|[[Šapelių GS|Šapeliai]]|Eglainė|[[Alūksta]]}} |
{{glžk|[[Šapelių GS|Šapeliai]]|Eglainė|[[Alūksta]]}} |
||
<gallery> |
|||
Eglaines Vecticībnieku lūgšanas nams.jpg|Sentikių maldos namai |
|||
Eglaines katoļu baznīca (2).jpg|Katalikų bažnyčia |
|||
Eglaines dzelzceļa stacijas ēka (2).jpg|Geležinkelio stotis |
|||
</gallery> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
09:25, 5 sausio 2017 versija
Eglainė latv. Eglaine | |
---|---|
Paminklas Gothardui Frydrichui Stenderiui Eglainėje | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Latvija |
Istorinis regionas | Sėlija |
Savivaldybė | Alūkstos savivaldybė |
Valsčius | Eglainės valsčius |
Gyventojų | 479 |
Altitudė | 115 m |
Pašto kodas | LV-5444 |
Vikiteka | Eglainė |
Eglainė (Eglaitė[2], latv. Eglaine) – kaimas Latvijoje, Ilūkstės savivaldybės Eglainės pagasto centras. Šalia kelio P70 Šventė–Subatė, prie buvusio Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.
Kaimas (anksčiau vadintas Jelovka[3]) įsikūrė Lašių dvaro teritorijoje po 1900 m. šalia naujai pastatytos geležinkelio stoties. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš Viesytės siaurojo geležinkelio. 1925 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, 1960 m. tapo kaimo tarybos ir tarybinio ūkio centru.
Eglainėje yra pagasto administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, Gothardo Frydricho Stenderio muziejus, pašto skyrius, Eglainės geležinkelio stotis. Stovi Eglainės katalikų bažnyčia ir Lašių liuteronų bažnyčia.
-
Sentikių maldos namai
-
Katalikų bažnyčia
-
Geležinkelio stotis
Šaltiniai
- ↑ JS Baltija/JS Latvija. Interaktīvā karšu sistēma. SIA „Karšu izdevniecība Jāņa sēta“. Ryga.
- ↑ Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra
- ↑ Tamošiūnienė, Milena (2014). Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m. (PDF). p. 24. ISBN 978-609-8074-26-0.