Kilkio nomas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 42: | Eilutė 42: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė [[Senovės Makedonija|senovės Makedonijos]] karalystė, kurių valdžia pasibaigė [[Trečiasis Makedonijos karas|Trečiojo Makedonijos karo]] metu, kai kraštą užvaldė [[Romos imperija]]. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – [[Bizantijos imperija]]i. |
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė [[Senovės Makedonija|senovės Makedonijos]] karalystė, kurių valdžia pasibaigė [[Trečiasis Makedonijos karas|Trečiojo Makedonijos karo]] metu, kai kraštą užvaldė [[Romos imperija]]. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – [[Bizantijos imperija]]i. |
||
<br />X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno [[bulgarai]]. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai. |
<br />[[X a.]] rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno [[bulgarai]]. [[XI a.]] ta dalis vėl grįžo Bizantijai. |
||
Apie 500 m. kraštą valdė [[Osmanų imperija]]. |
Apie 500 m. kraštą valdė [[Osmanų imperija]]. |
||
<br />XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po [[Antrasis Balkanų karas|Antrojo Balkanų karo]] kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš: |
<br />[[XIX a.]] pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po [[Antrasis Balkanų karas|Antrojo Balkanų karo]] kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš: |
||
* Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir [[Strumica|Strumicos]].<ref>[in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]</ref>, |
* Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir [[Strumica|Strumicos]].<ref>[in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]</ref>, |
||
* Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po ''Neuilly'' sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis. |
* Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po ''Neuilly'' sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis. |
||
* Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. |
* Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos–Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po [[Lozanos tarptautinė konferencija|Lozanos sutarties]] pasirašymo. |
||
Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.<ref name="Establishment">{{cite book | title=Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998 | first=Gwillim | last=Law | publisher=McFarland | year=1999 | isbn=9780786407293 | page=152}}</ref> |
Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.<ref name="Establishment">{{cite book | title=Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998 | first=Gwillim | last=Law | publisher=McFarland | year=1999 | isbn=9780786407293 | page=152}}</ref> |
19:24, 9 gruodžio 2016 versija
Kilkio nomas gr. Νομός Κιλκίς | |
---|---|
Valstybė | Graikija |
Periferija | Centrinės Makedonijos periferija |
Administracinis centras | Kilkis |
Demų skaičius | 11 |
Kinotitų skaičius | 1 |
Įkūrimo data | 1939 |
Gyventojų | 91 828 |
Plotas | 2 519 km² |
Tankumas | 36 žm./km² |
ISO 3166-2 | GR-57 |
Pašto kodas | 61x xx |
Tel. kodas | 234x0 |
Tinklalapis | www.kilkis.gr |
Kilkio nomas (gr. Νομός Κιλκίς) – vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Makedonijos periferijos dalis. Sostinė – Kilkis (17,4 tūkst. gyv.).
Geografija
Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.
Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra Dojrano ežeras.
Ribos
Su Kilkio nomu ribojasi:
- rytuose – Serių nomas,
- pietuose – Salonikų nomas,
- vakaruose – Pelos nomas,
- šiaurėje – Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija (Gevgelijos bendruomenė).
Istorija
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė senovės Makedonijos karalystė, kurių valdžia pasibaigė Trečiojo Makedonijos karo metu, kai kraštą užvaldė Romos imperija. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – Bizantijos imperijai.
X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno bulgarai. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.
Apie 500 m. kraštą valdė Osmanų imperija.
XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po Pirmojo Balkanų karo 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po Antrojo Balkanų karo kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:
- Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir Strumicos.[1],
- Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po Neuilly sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
- Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos–Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirašymo.
Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.[2] Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.
Savivaldybės
Demas (Nr. žemėlapyje) |
YPES kodas | Centras (jei vadinasi kitaip) |
Pašto kodas | Teritorijos kodas |
---|---|---|---|---|
Axioupoli (2) | 2801 | 614 00 | 23830-3 | |
Cherso (11) | 2812 | 610 02 | 23410-5 | |
Doirani (5) | 2804 | 610 03 | 23410-9 | |
Evropos (6) | 2805 | 610 02 | 23430-6 | |
Gallikos (3) | 2802 | Kampani | 611 00 | 23430-42 |
Goumenissa (4) | 2803 | 613 00 | 23430-4 | |
Kilkis (1) | 2806 | 611 00 | 23410-2 through 7 | |
Kroussa (7) | 2807 | Terpylos | 611 00 | 23410-4 |
Mouries (8) | 2809 | Stathmos Mourion | 610 03 | 23410-31 |
Pikrolimni (9) | 2810 | Mikrokampos | 570 01 | 23431-9 |
Polykastro (10) | 2811 | 612 00 | 23430-2 | |
Kinotita (Nr. žemėlapyje) |
YPES kodas | Centras (jei vadinasi kitaip) |
Pašto kodas | Teritorijos kodas |
Livadia (12) | 2808 | 614 00 | 23430-3 |
Buvusios provincijos
Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:
- Kilkio provincija
- Peonijos provincija (centras Goumenissa)
Nuorodos
- ↑ [in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]
- ↑ Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland. p. 152. ISBN 9780786407293.