Mikroskopas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
[[Vaizdas:SztereoMik.jpg|thumb|right|Stereomikroskopas]] |
[[Vaizdas:SztereoMik.jpg|thumb|right|Stereomikroskopas]] |
||
'''Mikroskopas''' (iš graikų ''mikrós'': mažas; ''skopein'': stebėti) yra [[optika|optinis]] prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti. Mažų objektų tyrimo mokslas vadinamas [[mikroskopija]]. |
'''Mikroskopas''' (iš graikų ''mikrós'': mažas; ''skopein'': stebėti) yra [[optika|optinis]] prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti. Mažų objektų tyrimo mokslas vadinamas [[mikroskopija]].Jana myli Roberta |
||
[[Žmogaus akis]] sudaro tam tikrą optinę sistemą, kuri turi atitinkamą [[skiriamoji geba|skiriamąją gebą]], t. y., mažiausią atstumą tarp stebimo objekto elementų, kur tie elementai dar gali būti atskiriami vienas nuo kito. Normali akis per optimaliausią atstumą atitraukta nuo objekto turi apie 0,025 mm skiriamąją gebą (o daugelio žmonių – apie 0,20 mm). Mikroorganizmų, daugelio augalų ir gyvūnų [[ląstelė|ląstelių]], smulkių [[kristalas|kristalų]], metalų ir lydinių mikrostruktūros detalės ir kt. yra žymiai mažesnio dydžio. Tokių objektų stebėjimui ir tyrimui pritaikyti įvairių tipų mikroskopai. Mikroskopu nustatoma forma, dydis, sandara ir daugelis kitų mikroobjektų charakteristikų. Mikroskopas leidžia skirti struktūras su atstumais tarp jų elementų iki 0,98 µ m. |
[[Žmogaus akis]] sudaro tam tikrą optinę sistemą, kuri turi atitinkamą [[skiriamoji geba|skiriamąją gebą]], t. y., mažiausią atstumą tarp stebimo objekto elementų, kur tie elementai dar gali būti atskiriami vienas nuo kito. Normali akis per optimaliausią atstumą atitraukta nuo objekto turi apie 0,025 mm skiriamąją gebą (o daugelio žmonių – apie 0,20 mm). Mikroorganizmų, daugelio augalų ir gyvūnų [[ląstelė|ląstelių]], smulkių [[kristalas|kristalų]], metalų ir lydinių mikrostruktūros detalės ir kt. yra žymiai mažesnio dydžio. Tokių objektų stebėjimui ir tyrimui pritaikyti įvairių tipų mikroskopai. Mikroskopu nustatoma forma, dydis, sandara ir daugelis kitų mikroobjektų charakteristikų. Mikroskopas leidžia skirti struktūras su atstumais tarp jų elementų iki 0,98 µ m. |
||
00:15, 3 gruodžio 2016 versija
Šis straipsnis apie prietaisą. Apie žvaigždyną skaitykite straipsnyje Mikroskopas (žvaigždynas).
ir jo pagrindinės dalys.
Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti) yra optinis prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti. Mažų objektų tyrimo mokslas vadinamas mikroskopija.Jana myli Roberta
Žmogaus akis sudaro tam tikrą optinę sistemą, kuri turi atitinkamą skiriamąją gebą, t. y., mažiausią atstumą tarp stebimo objekto elementų, kur tie elementai dar gali būti atskiriami vienas nuo kito. Normali akis per optimaliausią atstumą atitraukta nuo objekto turi apie 0,025 mm skiriamąją gebą (o daugelio žmonių – apie 0,20 mm). Mikroorganizmų, daugelio augalų ir gyvūnų ląstelių, smulkių kristalų, metalų ir lydinių mikrostruktūros detalės ir kt. yra žymiai mažesnio dydžio. Tokių objektų stebėjimui ir tyrimui pritaikyti įvairių tipų mikroskopai. Mikroskopu nustatoma forma, dydis, sandara ir daugelis kitų mikroobjektų charakteristikų. Mikroskopas leidžia skirti struktūras su atstumais tarp jų elementų iki 0,98 µ m.
Mikroskopai skirstomi į tokias grupes:
- optiniai nešiojamieji mikroskopai
- stereoskopiniai mikroskopai
- lazeriniai (lazeriu apšviečiami) mikroskopai
- elektroniniai mikroskopai (apšviečiami elektronų srautu)
- plazminiai mikroskopai (apšviečiami protonų srautu)
Istorija
Pirmojo mikroskopo išradimas paprastai priskiriamas Zacharijui Jansenui, kuris pirmąjį mikroskopą sukonstravo apie 1595 metus Nyderlanduose. Kadangi Zacharijus tuo metu buvo labai jaunas, manoma, kad pirmąjį mikroskopą galėjo sukurti jo tėvas Hansas. Šis pirmasis Jansenų sukurtas sudėtinis mikroskopas buvo paprastas vamzdelis su lęšiais abiejuose galuose. Prie pirmųjų mikroskopų tobulinimo prisidėjo ir anglų išradėjas Robertas Hukas (Robert Hooke, 1635–1703). Tokie pirmieji mikroskopai didino nuo 3 iki 9 kartų. Šiuolaikiniai tokio tipo mikroskopai didina virš 400 kartų. Optinio mikroskopo didinimo galimybes riboja difrakcijos fenomenas.