Baltoji pelėda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atcovi (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 31.209.71.120 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Eilutė 20: Eilutė 20:


== Paplitimas ==
== Paplitimas ==
Paplitusi [[Eurazija|Eurazijos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] tundrose, arktinėse salose. [[Lietuva|Lietuvoje]] neperintis [[Paukščiai|paukštis]] ir aptinkamas [[ruduo|rudens]] [[mėnuo|mėnesiais]], stebėta vos keletą kartų. opa opa
Paplitusi [[Eurazija|Eurazijos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] tundrose, arktinėse salose. [[Lietuva|Lietuvoje]] neperintis [[Paukščiai|paukštis]] ir aptinkamas [[ruduo|rudens]] [[mėnuo|mėnesiais]], stebėta vos keletą kartų.


== Elgsena ==
== Elgsena ==

14:57, 28 lapkričio 2016 versija

Bubo scandiacus
Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
Baltoji pelėda (Bubo scandiacus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Pelėdiniai paukščiai
( Strigiformes)
Šeima: Tikrosios pelėdos
( Strigidae)
Gentis: Didieji apuokai
( Bubo)
Rūšis: Baltoji pelėda
( Bubo scandiacus)
Binomas
Bubo scandiacus
Linnaeus, 1758

Baltoji pelėda (lot. Bubo scandiacus Syn. Bubo scandiaca, Nyctea scandiaca, angl. Snowy Owl, vok. Schnee-Eule) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, didžiųjų apuokų genties plėšrusis paukštis.

Baltosios pelėdos paplitimo arealas. Mėlyna spalva: jos žiemojimo vietos, žalia: vasarą ir perimvietės

Skiriamieji bruožai

Viena stambiausių pelėdinių paukščių rūšių, dydžiu beveik prilygsta didžiajam apuokui. Kūno ilgis 55-67 cm. Patinėliai kiek smulkesni 55-60.5 cm, arba vid. 58 cm kūno ilgio, patelės 60,9-67 cm arba vid. apie 64 cm ilgio. Baltųjų pelėdų išskėstų sparnų tarpugaliai 142-166 cm. Jų svoris nuo 1280 iki 3000 g (patinėliai 1280-2300 g, patelės 1700-3000 g.). Patinas visas baltas, tik pečiai, sparnai ir apatinė pusė rudai dėmėta. Senesni paukščiai yra baltesni už jaunus. Patinai šiek tiek mažesni už pateles.

Paplitimas

Paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, arktinėse salose. Lietuvoje neperintis paukštis ir aptinkamas rudens mėnesiais, stebėta vos keletą kartų.

Elgsena

Lizdą suka ant žemės, duobutėse. Minta peliniais graužikais, kurmiais, kiškiais, paukščiais.

Nuorodos

Galerija