Puntukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Atšauktas naudotojo 188.69.195.253 (Aptarimas) darytas keitimas 5108091
Eilutė 25: Eilutė 25:
[[Archeologija|Archeologų]] manymu, milžinišką riedulį paliko [[Skandinavija|Skandinavijos]] kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.
[[Archeologija|Archeologų]] manymu, milžinišką riedulį paliko [[Skandinavija|Skandinavijos]] kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.


== Legenda ==
Buvo toks Bičkauskas bičas rokas jis buvo girtas ir svaidė akmenis. Ir taip atsirado puntukas. Bet vaikams yra medis nu aš baigiau.
Viename iš [[mitas|mitų]] pasakojama, kaip [[velnias]] nešęs akmenį [[bažnyčia]]i nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.


== Taip pat skaitykite ==
== Taip pat skaitykite ==

14:37, 28 lapkričio 2016 versija

55°29′03″ š. pl. 25°03′31″ r. ilg. / 55.48417°š. pl. 25.05861°r. ilg. / 55.48417; 25.05861

Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.

Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmenimi, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.

Šalia Puntuko įrengtas Anykščių šilelio medžių lajų takas. Į pietvakarius nuo Anykščių, priešingoje Šventosios upės pusėje, yra akmuo Puntuko brolis ir Karalienės liūnas.

Aprašas

Žodžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pùntukas
Kilmininkas: Pùntuko
Naudininkas: Pùntukui
Galininkas: Pùntuką
Įnagininkas: Pùntuku
Vietininkas: Pùntuke

Puntuko akmuo – pagal petrologinę sudėtį amfibolitinis biotitinis granitas (rapakivis). Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.

Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.

Kilmė

Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.

Legenda

Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.

Taip pat skaitykite

Nuorodos