Gedminaičių dvaras

Gedminaičių dvaras
Ūkinio pastato liekanos
Vieta	Gedminaičiai, Šilutės rajonas
Bajorų giminės	Pliateriai
Pastatų būklė	sunykę

Gedminaičių dvaras – neišlikęs dvaras, buvęs Gedminaičiuose, Šilutės rajone.

Istorija

Iki XX a.

Gedminaičiai pirmą kartą paminėti 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Tuo metu kaime gyveno 9 šeimos, 1695 m. – 13. 1820 m. Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems broliams grafams Broel-Pliateriams, Gedminaičių dvaras, iki tol buvęs Švėkšnos dvaro dalimi, tapo savarankišku ūkiniu vienetu. Tuomet Gedminaičiai ir keli šalia jo buvę kaimai atiteko grafui Jurgiui Broel-Pliateriui. Grafas dvare apsigyveno pasibaigus 1831 m. sukilimui. Kartu atvyko ji sekretorius, pagalbininkas rašytojas Simonas Stanevičius, dvare praleidęs trejus metus. Grafas Broel-Pliateris ir Stanevičius buvo sugalvoję surinkti visus iki to laiko išleistus šaltinius apie lietuvių praeitį ir kalbą, Gedminaičiuose įkurti Lituanistikos centrą.

1836 m. dvarą paveldėjo Jurgio Broel-Pliaterio sūnus Teodoras Antanas Juozas Broel-Pliateris, dvare gyvenęs ir miręs. Po Teodoro Broel-Pliaterio mirties (1899 m.) dvaras galimai priklausė Jurgiui Felicijonui Broel-Pliateriui.

XX a.

1924 m. dvaras nacionalizuotas pagal Žemės reformos valdybos nutarimą Nr. 786. 1928 m. dvarą nusipirko Eduardas Jatulis, Lietuvos konsulas Tilžėje. Tuo metu dvarui priklausė 79,6666 ha žemės: 5,05 ha skirta sodybai, 51,4486 ha – dirbamai žemei, 19,525 ha – pievoms, 3,643 ha – keliams ir vandens telkiniams. Nupirktoje žemėje augo apie 123 vnt. kriaušių ir obelų, 17-50 m. amžiaus, bei dešimt pastatų:

Paskirtis	Matmenys (m)	Sienos	Stogas
Gyvenamasis namas	27 x 11,5 x 3	rąstai	gontas
Kumetynas	28 x 13,2 x 3,2	rąstai	čerpės
Svirnas	20,1 x 9,2 x 4	rąstai	čerpės
Sklepas (rūsys)	20 x 7,5 x 3,5	akmenys	gontas
Tvartas raguočiams ir arkliams	106 x 13 x 2,8	akmenys	čerpės
Daržinė	42 x 9,5 x 2,5	rąstai	gontas
Daržinė	60 x 10,2 x 3	rąstai	gontas
Kiaulininkas	20 x 3,7 x 2	rąstai	čerpės
Kiaulininkas	10 x 3,5 x 2,2	rąstai	čerpės
Paukštininkas	17 x 8 x 2	rąstai	čerpės

E. Jatulis 1939–1945 m. buvo Lietuvos konsulas Mandžiūrijoje. Tuo metu dvare gyveno jo žmona Bronislava Jatulienė ir sūnūs Vytautas bei Gediminas Tautvydas. B. Jatulienė mirė 1943 m., sūnūs 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Tarybinė valdžia dvarą paėmė į valstybinį fondą: Respublikinės žemės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos 1945–1948 m. byloje „Pabėgusių su priešais“ ūkio sąraše nurodyta: „Į valstybinį fondą paimta 80 ha žemės, 2 gyvenamieji namai, 2 tvartai, 2 kluonai, svirnas, nenurodytos paskirties pastatas“.