Chotyno mūšis (1673): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{Cleanup|Čia kas - automatinis vertimas?}}
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 23: Eilutė 23:
}}
}}


'''Chotyno mūšis ''' įvyko [[1673]] metų [[lapkričio 11]] d. ATR-Turkijos (1672—1676) karo metu. Jungtinė Lenkijos-Lietuvos armija vadovaujama Karūnos didžiojo metmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] sutriuškino turkų armiją vadovaujamą Huseino-pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusios senoje lenkų stovykloje pirmo [[Chotyno mūšis|Chotyno mūšio]] [[1621]] metais laiku.
'''Chotyno mūšis ''' įvyko [[1673]] metų [[lapkričio 11]] d. ATR-Turkijos (1672—1676) karo metu. Jungtinė Lenkijos-Lietuvos armija vadovaujama Karūnos didžiojo etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] sutriuškino turkų armiją vadovaujamą Huseino-pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusios senoje lenkų stovykloje pirmo [[Chotyno mūšis|Chotyno mūšio]] [[1621]] metais laiku.


== Prieš mūšį ==
== Prieš mūšį ==

11:51, 23 lapkričio 2016 versija

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Čia kas - automatinis vertimas?
Jei galite, sutvarkykite.
Chotyno mūšis
Priklauso: Osmanų karas

Jonas Sobieskis mūšio metu
Data 1673 m. lapkričio 10 - 11 d.
Vieta Chotynas, ATR
Rezultatas ATR pergalė
Konflikto šalys
ATR Osmanų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Jonas Sobieskis Huseinas-paša
Pajėgos
30 000 žm. 35 000 žm.
Nuostoliai
5 000 užmuštų 30 000 užmuštų ir paimtų į nelaisvę

Chotyno mūšis įvyko 1673 metų lapkričio 11 d. ATR-Turkijos (1672—1676) karo metu. Jungtinė Lenkijos-Lietuvos armija vadovaujama Karūnos didžiojo etmono Jono Sobieskio sutriuškino turkų armiją vadovaujamą Huseino-pašos (apie 35 tūkst. žm.), įsitvirtinusios senoje lenkų stovykloje pirmo Chotyno mūšio 1621 metais laiku.

Prieš mūšį

Husarų šarvai 1673 m.

ATR armija, susidedanti iš 30 tūkstančio karių vadovaujamų Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė Chotyno tvirtovę 1673 metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įsikūrusi Dniestro vingyje, su viduramžių grioviais, sustiprinta žemės apkasais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje Chotyno mūšio metu puse amžiaus anksčiau. Pirmos atakos į turkų pozicijas įvyko lapkričio 10 d., bet jie buvo tik žvalgyba mūšiu priešo linijos. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkam, išsekintiems nerimu ir nemiga.

Mūšis

Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant lapkričio 11 d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušus priešą nuo pozicijų ir padarius apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontraataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą Dniestro krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į užimtą jų Podolės Kamenecą.

Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad rezultate buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė (Chotyno tvirtovė pasidavė lapkričio 13 d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis.

Pasekmės

Chotyno mūšis baigėsi pilna lenkų pergale, nors tai neprivedė prie lūžio kare, ie neužsibaigė Kremeneco paėmimu. Bet pergalė pakėlė etmono Jono Sobieskio prestižą, gavusio pravardę „Chotyno liūtas“, ir padėjo jam rinkimuose į Lenkijos karaliaus sostą.

Literatūra

  • Damian Orłowski — Chocim 1673., seria: «Historyczne bitwy», Bellona, Warszawa 2007, 2008.