Daktaro Gašė portretas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
Eilutė 17: Eilutė 17:
Paveikslą „Daktaro Gašė portretas“ V. van Gogas sukūrė paskutiniaisias savo gyvenimo mėnesiais 1890 m. [[Overas prie Uazos|Overo prie Uazos]] kaime netoli Paryžiaus. Yra du paveikslo variantai, kurie vaizduoja daktarą Polį Gašė palinkusį ir pasirėmusį galvą ranka ant stalo. Paveikslai skiriasi savo spalvomis ir stiliumi. Vienas iš šių paveikslų yra Orsė muziejuje Paryžiuje, kito buvimo vietovė nežinoma. Garsesnis paveikslas, su pavaizduotomis geltonomis knygomis, kurių nėra Orsė muziejaus variante, 1911 m. buvo įsigytas [[Štedelis|Štedelio meno instituto]] Frankfurte prie Maino Vokietijoje. 1937 m. jį konfiskavo nacistinė valdžia. [[Hermanas Geringas]] pardavė paveikslą bankininkui Francui Kenigsui, kuris perpardavė Zigfrydui ir Lolai Kamarskiams. Pastarieji 1941 m. pabėgo iš Vokietijos į JAV.<ref>[http://articles.philly.com/1999-07-25/news/25522710_1_vincent-van-gogh-portrait-paul-ferdinand-gachet-ryoei-saito http://www.philly.com]</ref> 1990 m. aukciono metu paveikslas parduotas už rekordinę 82,5 mln. JAV dolerių sumą.<ref>[http://articles.latimes.com/1990-05-16/news/mn-262_1_van-gogh „Los Angeles Times“]</ref> Jį įsigijo japonų milijonierius Ryoei Saito, po kurio mirties 1996 m. paveikslo buvimo vieta nežinoma.
Paveikslą „Daktaro Gašė portretas“ V. van Gogas sukūrė paskutiniaisias savo gyvenimo mėnesiais 1890 m. [[Overas prie Uazos|Overo prie Uazos]] kaime netoli Paryžiaus. Yra du paveikslo variantai, kurie vaizduoja daktarą Polį Gašė palinkusį ir pasirėmusį galvą ranka ant stalo. Paveikslai skiriasi savo spalvomis ir stiliumi. Vienas iš šių paveikslų yra Orsė muziejuje Paryžiuje, kito buvimo vietovė nežinoma. Garsesnis paveikslas, su pavaizduotomis geltonomis knygomis, kurių nėra Orsė muziejaus variante, 1911 m. buvo įsigytas [[Štedelis|Štedelio meno instituto]] Frankfurte prie Maino Vokietijoje. 1937 m. jį konfiskavo nacistinė valdžia. [[Hermanas Geringas]] pardavė paveikslą bankininkui Francui Kenigsui, kuris perpardavė Zigfrydui ir Lolai Kamarskiams. Pastarieji 1941 m. pabėgo iš Vokietijos į JAV.<ref>[http://articles.philly.com/1999-07-25/news/25522710_1_vincent-van-gogh-portrait-paul-ferdinand-gachet-ryoei-saito http://www.philly.com]</ref> 1990 m. aukciono metu paveikslas parduotas už rekordinę 82,5 mln. JAV dolerių sumą.<ref>[http://articles.latimes.com/1990-05-16/news/mn-262_1_van-gogh „Los Angeles Times“]</ref> Jį įsigijo japonų milijonierius Ryoei Saito, po kurio mirties 1996 m. paveikslo buvimo vieta nežinoma.
[[Vaizdas:Vincent van Gogh - Dr Paul Gachet - Google Art Project.jpg|thumb|left|160px| „Daktaro Gašė portretas“, antroji versija, [[Orsė muziejus]]]]
[[Vaizdas:Vincent van Gogh - Dr Paul Gachet - Google Art Project.jpg|thumb|left|160px| „Daktaro Gašė portretas“, antroji versija, [[Orsė muziejus]]]]
1890 m. gegužę Vincentui van Gogui išėjus iš psichiatrinės ligoninės Sen Remi [[Provansas|Provanse]], jo brolis Teo ieškojo, kas jį prižiūrėtų. Daktarą P. Gašė Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus rekomendavo [[Kamilis Pisaro]], anksčiau lankęsis pas daktarą. Iš pradžių Vincentas van Gogas buvo ne kokios nuomonės apie daktarą, jis parašė Teo: ''„Manau, kad iš daktaro Gašė neverta ko nors iš viso tikėtis. Visų pirma, jis yra sergantis labiau nei aš“''. Tačiau jau po dviejų dienų laiške seseriai Vileminai Vincentas tvirtino: ''„Aš radau tikrą draugą daktare Gašė, kaip tikrą brolį, taip mes esame panašūs išvaizda, o taip pat [[psichologija]]“''. Vėliau Vincentas parašė broliui Teo: ''„Aš nutapiau pono Gašė portretą su melancholiška veido išraiška, kuri gali pasirodyti kaip grimasa jį pamačiusiam… Liūdną, bet subtilų ir tuo pačiu aiškų bei inteligentišką“''. Laiške [[Polis Gogenas|P. Gogenui]] Vincentas apie dr. P. Gašė veido išraišką parašė: ''„mūsų laikų nevilties išraiška“''. Prie P. Gašė pavaizduotos [[rusmenė]]s − vaistingasis augalas, kuris liudija apie P. Gašė profesiją, be to, daktaras buvo [[homeopatija|homeopatas]].
1890 m. gegužę Vincentui van Gogui išėjus iš psichiatrinės ligoninės Sen Remi [[Provansas|Provanse]], jo brolis Teo ieškojo, kas jį prižiūrėtų. Daktarą P. Gašė Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus rekomendavo [[Kamilis Pisaro]], anksčiau lankęsis pas daktarą. Iš pradžių Vincentas van Gogas buvo ne kokios nuomonės apie daktarą, jis parašė Teo: ''„Manau, kad iš daktaro Gašė neverta ko nors iš viso tikėtis. Visų pirma, jis yra sergantis labiau nei aš“''. Tačiau jau po dviejų dienų laiške seseriai Vileminai Vincentas tvirtino: ''„Aš radau tikrą draugą daktare Gašė, kaip tikrą brolį, taip mes esame panašūs išvaizda, taip pat [[psichologija]]“''. Vėliau Vincentas parašė broliui Teo: ''„Aš nutapiau pono Gašė portretą su melancholiška veido išraiška, kuri gali pasirodyti kaip grimasa jį pamačiusiam… Liūdną, bet subtilų ir tuo pačiu aiškų bei inteligentišką“''. Laiške [[Polis Gogenas|P. Gogenui]] Vincentas apie dr. P. Gašė veido išraišką parašė: ''„mūsų laikų nevilties išraiška“''. Prie P. Gašė pavaizduotos [[rusmenė]]s − vaistingasis augalas, kuris liudija apie P. Gašė profesiją, be to, daktaras buvo [[homeopatija|homeopatas]].


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

19:02, 21 lapkričio 2016 versija

„Daktaro Gašė portretas“
Menininkas Vincentas van Gogas
Metai 1890 m.
Meno kryptis postimpresionizmas
Medžiagos, technika drobė, aliejus
Matmenys 68 × 56 cm
Miestas (vieta)
Muziejus

Daktaro Gašė portretas – vienas žymiausių olandų dailininko postimpresionisto Van Gogo (1853−1890) paveikslų.

Apie paveikslą

Paveikslą „Daktaro Gašė portretas“ V. van Gogas sukūrė paskutiniaisias savo gyvenimo mėnesiais 1890 m. Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus. Yra du paveikslo variantai, kurie vaizduoja daktarą Polį Gašė palinkusį ir pasirėmusį galvą ranka ant stalo. Paveikslai skiriasi savo spalvomis ir stiliumi. Vienas iš šių paveikslų yra Orsė muziejuje Paryžiuje, kito buvimo vietovė nežinoma. Garsesnis paveikslas, su pavaizduotomis geltonomis knygomis, kurių nėra Orsė muziejaus variante, 1911 m. buvo įsigytas Štedelio meno instituto Frankfurte prie Maino Vokietijoje. 1937 m. jį konfiskavo nacistinė valdžia. Hermanas Geringas pardavė paveikslą bankininkui Francui Kenigsui, kuris perpardavė Zigfrydui ir Lolai Kamarskiams. Pastarieji 1941 m. pabėgo iš Vokietijos į JAV.[1] 1990 m. aukciono metu paveikslas parduotas už rekordinę 82,5 mln. JAV dolerių sumą.[2] Jį įsigijo japonų milijonierius Ryoei Saito, po kurio mirties 1996 m. paveikslo buvimo vieta nežinoma.

„Daktaro Gašė portretas“, antroji versija, Orsė muziejus

1890 m. gegužę Vincentui van Gogui išėjus iš psichiatrinės ligoninės Sen Remi Provanse, jo brolis Teo ieškojo, kas jį prižiūrėtų. Daktarą P. Gašė Overo prie Uazos kaime netoli Paryžiaus rekomendavo Kamilis Pisaro, anksčiau lankęsis pas daktarą. Iš pradžių Vincentas van Gogas buvo ne kokios nuomonės apie daktarą, jis parašė Teo: „Manau, kad iš daktaro Gašė neverta ko nors iš viso tikėtis. Visų pirma, jis yra sergantis labiau nei aš“. Tačiau jau po dviejų dienų laiške seseriai Vileminai Vincentas tvirtino: „Aš radau tikrą draugą daktare Gašė, kaip tikrą brolį, taip mes esame panašūs išvaizda, taip pat psichologija. Vėliau Vincentas parašė broliui Teo: „Aš nutapiau pono Gašė portretą su melancholiška veido išraiška, kuri gali pasirodyti kaip grimasa jį pamačiusiam… Liūdną, bet subtilų ir tuo pačiu aiškų bei inteligentišką“. Laiške P. Gogenui Vincentas apie dr. P. Gašė veido išraišką parašė: „mūsų laikų nevilties išraiška“. Prie P. Gašė pavaizduotos rusmenės − vaistingasis augalas, kuris liudija apie P. Gašė profesiją, be to, daktaras buvo homeopatas.

Nuorodos

  • Masters of Art – Vincent van Gogh. Delphi Classics, 2014.
  • Orsė muziejus
  1. http://www.philly.com
  2. „Los Angeles Times“