Dievas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
241 pridėtas baitas ,  prieš 3 metus
atnaujintas šaltinis
S (Atmestas Homobot pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas))
(atnaujintas šaltinis)
Froidizmas dievo paveikslą laikė žiauraus tėvo paveikslo sublimacija ([[Froidas|Froido]] nuomone, kiekvienas dievą susikuria pagal savo tėvo įsivaizdavimą), o deivės-motinos – motinos paveikslo sublimacija. Kitą reikšmingą teoriją iškėlė prancūzų sociologas [[Emilis Diurkheimas]], pasak kurio – dievas yra visuomeninių bet nesuprantamų galių, veikiančių žmogų, atspindys. Kiekvienu bruožu visuomenė atitinka jos pačios dievo įsivaizdavimą.<ref>{{MITe|С. А. Токарев|Боги}}</ref>
 
XX a. pr. vokiečių religijotyrininkas [[Rudolf Otto|Rudolfas Otas]] dievo pajautą laikė neracionaliu, neįžodinamu reiškiniu, pasak jo, dievo suvokimas ateinąs per ypatingus [[šventybė]]s (''sacrum'') išgyvenimus, kuris jis pavadino „numinoziniais“. Oto teoriją iš dalies toliau tęsė XX a. vid. iškilusios hermeneutinės-fenomenologinės krypties religijotyrininkai ([[Mircea Eliade|Mirčia Eliadė]], [[Joseph Campbell|Džozefas Kempbelas]]) bei psichoanalitinės–neofroidistinės krypties mokslininkai ([[Karlas Gustavas Jungas]], [[Erich Fromm|Erichas Fromas]]) – jie buvo linkę traktuoti dievus kaip tam tikras galingas idėjas ar simbolius, sąmoningai sunkiai suvokiamus ir paprastai veikiančius pasąmoningai.<ref>{{Cite web | title = Jung’s regret over “I don’t need to believe, I know.” | work = Practical Insights | accessdate = 2016-11-13 | url = http://steve.myers.co/jungs-regret-over-i-dont-need-to-believe-i-know/ Jung’s| regretarchiveurl over “I don’t= http://web.archive.org/web/20160415192941/http://steve.myers.co/jungs-regret-over-i-dont-need -to -believe,-i-know/ I| know.”archivedate = 2016-04-15 }}</ref>
 
== Dievai mitologijose ==
 
Dievo paveikslai išvystytose religinėse-mitologinėse sistemose itin sudėtingi tiek struktūriškai, tiek dėl juose persipynusių dalių, bet dauguma jų savo šaknimis giliai siekia pirmykščius laikus. Ikiklasinės sanklodos visuomenėse dievų paveikslas nežinomas arba neryškus, ten vyrauja tikyba [[demonas|demonais]], [[dvasia|dvasiomis]] ir pan., o dievo sampratos greičiau tėra užuomazgos. Vienas seniausių dievo paveikslo šaltinių – [[kultūrinis didvyris|kultūrinio didvyrio]] mitologema. Kultūriniai didvyriai kaip ir vėlesni sutverėjai šiaip ar taip yra „veikėjai“, jiems priskiriami kokie nors tvėrimo, sutvėrimo veiksmai, kad ir patys paprasčiausi. Vėliau dievai taip pat dalijasi „veiksmais“, nors, kaip rodo etnologiniai duomenys, sudėtingesnėse sistemose jų „veikimas“ įgija antraplanį vaidmenį. Pvz., [[itelmenai]], viena seniausių Sibiro tautų, pasaulio sutverėju ir kūrėju laikomo Kutcho ne tik kad negarbino, bet priešingai – jis būdavo koneveikiamas, nes labai jau prastai sutvėręs žemę – pridaręs kalnų, taigą, prarajas, ugnikalnius. Kai kuriose mitologijose dievas-sutverėjas suvokiamas kaip būtybė, praradusi susidomėjimą kadais savo sukurtu pasauliu ir žmonija (''[[deus otiosus]]''), todėl į jį beprasmiška kreiptis su maldomis ir prašymais. Tokių „atitolusių dievų“ paveikslai ypač būdingi [[Afrikos tautų mitologija]]i. Daugelio indėnų tautų mitologijoje dievas-sutverėjas taip pat neatlieka svarbaus vaidmens arba jo visai nėra.
 
12 382

pakeitimai

Naršymo meniu