Žalioji rinktinė

Žalioji rinktinė – Lietuvos partizanų rinktinė, nuo 1945 m. kovojusi prieš okupacinį režimą Pasvalio ir Panevėžio apskričių teritorijose, jos partizanai pasiekdavo ir atskirus kaimyninių Radviliškio bei Šiaulių valsčius, ypač Rozalimą. 1947–1950 m. veikė Algimanto apygardos sudėtyje.

Žalioji rinktinė įkurta 1945 m. kovo mėn. Ji vienijo Pakruojo, Radviliškio, Baisogalos, Smilgių ir Šeduvos apylinkių partizanus. Rinktinei vadovavo Izidorius Pucevičius–Radvila, o po jo žūties 1945 m. rugpjūčio 25 d. – karininkas Vladas Juozokas–Petraitis.

1947 m. liepos 1 d. (kai kuriuose šaltiniuose – 1948 m. kovo mėn.) Algimanto apygardos vado įsakymu į apygardos sudėtį įjungta Žalioji rinktinė ir jos vadu paskirtas Vytautas Česnakavičius–Valas. Po jo žūties nuo gegužės 15 d. rinktinės vado pareigos patikėtos Jonui Januševičiui–Rakšniui.

1950 m. lapkričio mėnesį Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vado Broniaus Kalyčio–Liutauro, Siaubo įsakymu Žalioji rinktinė įjungta į Vyčio apygardos sudėtį.

Rinktinės vadai

• Vytautas Česnakavičius–Valas, Daujotas (1924–1949). Jo vadovaujamas partizanų būrys, veikęs Smilgių ir Pušaloto valsčiuose, 1948 m. kovo mėn. perorganizuotas į Žaliąją rinktinę ir įjungtas į Algimanto apygardos sudėtį.
• Jonas Januševičius–Vilkas, Rakšnys (1918–1951). 1948 m. Žaliąją rinktinę įjungus į Algimanto apygardą, dirbo rinktinės štabo viršininku. 1949 m. gegužės 15 d. paskirtas rinktinės vadu.

Nuorodos

• Algimanto apygardos partizanų istorija
• LLKS Žaliosios Rinktinės istorija 1944–1951