Trakų Dievo Motinos paveikslas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S Automatizuotas brūkšnių taisymas. |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo nutapytas [[XV a.]] antroje arba [[XVI a.]] pirmoje pusėje ant liepos lentų, apklijuotų linine drobe. Iš pradžių visafigūris, jis vaizdavo [[Marija|Mariją]] sėdinčią soste, vienplaukę, galbūt, su rožių vainiku ant galvos. Kaip liudija tyrinėjimai, apie [[1600]] m. paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daug panašumo į [[Barokas|Baroko]] epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį [[Roma|Romos]] Didžiojoje Marijos bazilikoje. Paveikslą pertapant, pakeistas auksuoto fono ornamentas: dabar jis vėlyvojo [[Renesansas|Renesanso]] stiliaus. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs [[Jėzus Kristus]]. [[1611]] m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija. Todėl pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis. |
Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo nutapytas [[XV a.]] antroje arba [[XVI a.]] pirmoje pusėje ant liepos lentų, apklijuotų linine drobe. Iš pradžių visafigūris, jis vaizdavo [[Marija|Mariją]] sėdinčią soste, vienplaukę, galbūt, su rožių vainiku ant galvos. Kaip liudija tyrinėjimai, apie [[1600]] m. paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daug panašumo į [[Barokas|Baroko]] epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį [[Roma|Romos]] Didžiojoje Marijos bazilikoje. Paveikslą pertapant, pakeistas auksuoto fono ornamentas: dabar jis vėlyvojo [[Renesansas|Renesanso]] stiliaus. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs [[Jėzus Kristus]]. [[1611]] m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija. Todėl pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis. |
||
[[XVI a.]] stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] vardu. [[XVIII a.]] pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs [[Bizantija|Bizantijos]] imperatorius [[Emanuelis II Paleologas]] ( |
[[XVI a.]] stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] vardu. [[XVIII a.]] pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs [[Bizantija|Bizantijos]] imperatorius [[Emanuelis II Paleologas]] (1391–1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui [[Jonas Komnenas|Jonui Komnenui]] (1087–1143) pralaužti [[Persai|persų]] apgultį ir sėkmingai grįžti į [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]]. Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai šis įrašas atsirado prieš [[1718]] m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] buvo vainikuotas popiežiaus [[Klemensas XI|Klemenso XI]] atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.<ref>[http://www.trakubaznycia.lt/index.php?id=4 Istorija]</ref> |
||
Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s. [[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. [[1622]] m. paveikslas perkeltas į [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Šv. Kazimiero koplyčią, [[1667]] m. grąžintas Trakams. |
Jėzuitai iš [[Vilnius|Vilniaus]] į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų [[procesija]]s. [[1604]] m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas [[Benediktas Vaina]]. Procesijoms į Trakus poetas [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus]] paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba [[1624]] m. išspausdintos [[Antverpenas|Antverpene]]. Kunigas Simonas Mankevičius [[1645]] m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. [[1622]] m. paveikslas perkeltas į [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Šv. Kazimiero koplyčią, [[1667]] m. grąžintas Trakams. |
||
18:50, 12 lapkričio 2016 versija
Trakų Dievo Motinos paveikslas – religinis paveikslas esantis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios altoriuje. Paveikslas vainikuotas karūnomis, dengtas meniškais apkaustais, jį supa daugybė votų, liudijančių, kad šis Dievo Motinos atvaizdas nuo seno traukia maldininkus.
Istorija
Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo nutapytas XV a. antroje arba XVI a. pirmoje pusėje ant liepos lentų, apklijuotų linine drobe. Iš pradžių visafigūris, jis vaizdavo Mariją sėdinčią soste, vienplaukę, galbūt, su rožių vainiku ant galvos. Kaip liudija tyrinėjimai, apie 1600 m. paveikslo apatinė dalis buvo nupjauta, o Marijos atvaizdui suteikta daug panašumo į Baroko epochoje populiarų Marijos Snieginės atvaizdą, esantį Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje. Paveikslą pertapant, pakeistas auksuoto fono ornamentas: dabar jis vėlyvojo Renesanso stiliaus. Ant Marijos kelių dešinėje pusėje buvo iš naujo nutapytas prie Motinos prigludęs Jėzus Kristus. 1611 m. Trakų bažnyčioje įkurta Rožinio brolija. Todėl pakeltoje Marijos rankoje nutapyta trižiedė rožės šakelė, simbolizuojanti rožinio paslaptis.
XVI a. stebuklais ir malonėmis ėmęs garsėti Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pradžioje kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391–1425). Anot įrašo, tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors neturima istorinių žinių, koks buvo Vytauto vaidmuo Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą, yra žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai šis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiant jam Ligonių Užtarėjos titulą.[1]
Jėzuitai iš Vilniaus į Trakus organizuodavo iškilmingas maldininkų procesijas. 1604 m. tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Procesijoms į Trakus poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus paskyrė 4 odes, kurios lotynų kalba 1624 m. išspausdintos Antverpene. Kunigas Simonas Mankevičius 1645 m. išleistoje knygutėje aprašė 23 stebuklingas malones, patirtas iš Trakų Dievo Motinos paveikslo. 1622 m. paveikslas perkeltas į Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčią, 1667 m. grąžintas Trakams.
Paveikslas išsaugojo bizantiškosios ikonų tapybos kanoninę schemą (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu atspindėdamas kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų Viduramžių tapybos bruožus – plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius rūbus, idealizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ primenantį veidą. Taigi Trakų Dievo Motina įgijo tik jai vienai būdingą ikonos, Viduramžių ir Baroko tapybos stilių derinį.[2]
Kiekvienais metais rugsėjo pradžioje Trakuose vyksta Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos atlaidai.