Pozityvizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 5 metus
S
Automatizuotas brūkšnių taisymas.
S (Atmestas 78.58.124.224 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas))
S (Automatizuotas brūkšnių taisymas.)
'''Pozityvizmas''' [[XIX amžius|XIX]] ir [[XX amžius|XX a.]] [[filosofija|filosofijos]] kryptis. Jos atstovai teigė, kad [[Mokslas|mokslinis]] žinojimas yra vienintelė galima žinojimo forma. Jie pabrėžė žinojimo reikšmę žmonijos pažangai. Jų požiūriu, mokslinio žinojimo šaltinis yra patyrimas (šiuo atžvilgiu pozityvizmas yra [[empirizmas|empirizmo]] filosofijos forma). Pozityvistams būdinga kritinė nuostata [[metafizika|metafizikos]] atžvilgiu. Pozityvizmas labiausiai reikšmingas [[Mokslo filosofija|mokslo filosofijai]] ir [[teisės filosofija]]i. Galima skirti kelis pozityvizmo raidos etapus.
 
== Pirmasis pozityvizmas ==
<p>3. '''Pozityviuoju''' (moksliniu).</p>
<p>Tai yra 3 skirtingos istorinės pažinimo vystymosi stadijos arba bendros požiūrio į [[pasaulis|pasaulį]] sistemos. Pirmiausia yra '''teologinio vystymosi stadija'''. Čia žmogus siekia paaiškinti visus reiškinius antgamtiniu įsikišimu.</p>
<p>'''Metafizinis''' tyrinėjimas irgi siekia visapusiško absoliutaus žinojimo apie pasaulį, bet remiasi jau ne [[dvasia|dvasiomis]], bet įvairiomis išgalvotomis esmėmis (pagrindais, priežastimis). Metafiziniame mąstyme mintis pasirodo labai plati ir palaipsniui pasiruošia moksliniam darbui. Pagrindinė šio mąstymo klaida siekiama pažinti absoliučią viso ko pradžią ir priežastį, o tai yra neįmanoma. Taigi, metafizika pasineria į nežabotas bevaises [[fantazija]]s, todėl, O. Kontas buvo bet kokios metafizikos kritikas.</p>
<p>'''Pozityviojoje stadijoje''' žmogaus protas atsisako tyrinėti visatos atsiradimą ir tikslus, taip pat noro žinoti reiškinių vidines priežastis, užsiima tik reiškinijos [[dėsnis|dėsnių]], santykio nuoseklumo ir reiškinių panašumo analize. Mokslas ir jo dėsniai gali atsakyti tik į klausimą „kaip“, o ne „kodėl“. Mokslai turi stebėti ir atsakyti, kas atrasta bandyme, turi atrasti empirinius dėsnius. Taigi, mokslas yra vienintelis pažinimo šaltinis.</p>
<p>Konto teigimu, mes nežinome daiktų esmės ir nežinome, kaip iš tikrųjų atsiranda [[faktas|faktai]], bet mes žinome faktų eiliškumo santykius ir jų sutapimą. Mūsų žinojimas yra santykinis ir reliatyvus. Nė vienas bandymas neturi galutinių ribų ir gali būti išplėstas tik tiek, kiek leidžia žmonių galimybės. Pozityvistai [[gamta|gamtą]] tyrinėja remdamiesi loginiu indukciniu būdu. Supratimo problemos, kurių negalime išspręsti ar patvirtinti bandymo keliu, anot Konto, melagingos ir nereikalingos. Jo manymu reikia sugalvoti tokias hipotezes, kurios leistų daugiau ar mažiau, bet visada jas patikrinti.</p>
== Neopozityvizmas (loginis pozityvizmas, loginis empirizmas) ==
 
Tai ne tik pozityvizmo forma, bet ir [[Analitinė filosofija|analitinės filosofijos]] raidos etapas. Atstovai: [[Rudolfas Karnapas]] (''Rudolf Carnap'', [[1891]]–[[1970]]), [[Oto Noiratas]] (''Otto Neurath'', [[1882]]–[[1945]]), [[Moricas Šlikas]] (''Moritz Schlick'', [[1882]]–[[1936]]), [[Hansas Reichenbachas]] (''Hans Reichenbach'', [[1891]]–[[1953]]). Dauguma jų priklausė [[Vienos ratelis|Vienos rateliui]] tarp [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo]] pasaulinio karo [[Viena|Vienoje]] veikusiai filosofų grupei. Ypač pagarsėjo savo pažiūra, kad visi [[metafizika|metafizikos]] teiginiai yra beprasmiai.
 
== Bibliografija ==
 
* Evaldas Nekrašas „Loginis empirizmas ir mokslo metodologija: tikimybės ir indukcijos problema“. Vilnius, Mintis, 1979
{{Vikižodynas|pozityvizmas|no=T}}
 
350 090

pakeitimų

Naršymo meniu