Nesvyžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 53°13′0″ š. pl. 26°40′0″ r. ilg. / 53.21667°š. pl. 26.66667°r. ilg. / 53.21667; 26.66667 (Nesvyžius)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tomas LDK (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 40: Eilutė 40:
* [[Konstantinas Sirvydas]] (1579–1631) – vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų. 1601–1603 m. mokėsi retorikos [[Nesvyžiaus kolegija|Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje]];
* [[Konstantinas Sirvydas]] (1579–1631) – vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų. 1601–1603 m. mokėsi retorikos [[Nesvyžiaus kolegija|Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje]];
* [[Andriejus Bobola]] (1591-1657) - šventasis, [[Jėzuitai|jėzuitas]] misionierius ir pamokslininkas. 1622-1624 m. gyveno ir dirbo Nesvyžiuje;
* [[Andriejus Bobola]] (1591-1657) - šventasis, [[Jėzuitai|jėzuitas]] misionierius ir pamokslininkas. 1622-1624 m. gyveno ir dirbo Nesvyžiuje;
* [[Vladislovas Sirokomlė]] (1823–1862) – poetas. 1833–1835 m. mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau dirbo Radvilų rūmų ekonomu, 1844 m. tuokėsi Nesvyžiaus [[Dievo kūno bažnyčia|Dievo Kūno bažnyčioje]];
* [[Vladislovas Sirokomlė]] (1823–1862) – poetas. 1833–1835 m. mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau dirbo Radvilų rūmų ekonomu, 1844 m. tuokėsi [[Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia|Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje]];
* [[Jakubas Kolasas]] (1882–1956) – baltarusių rašytojas, poetas, žurnalistas. 1902 m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją.
* [[Jakubas Kolasas]] (1882–1956) – baltarusių rašytojas, poetas, žurnalistas. 1902 m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją.



20:19, 10 lapkričio 2016 versija

Nesvyžius
blrs. Нясвіж, rus. Несвиж
            
Nesvyžiaus rotušė ir turgaus aikštė
Nesvyžius
Nesvyžius
53°13′0″ š. pl. 26°40′0″ r. ilg. / 53.21667°š. pl. 26.66667°r. ilg. / 53.21667; 26.66667 (Nesvyžius)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Nesvyžiaus rajonas
Įkūrimo data 1445
Gyventojų (2016 m.) 15 434
Vikiteka Nesvyžius
Kirčiavimas Nesvỹžius

Nesvyžius – miestas Baltarusijoje Minsko srityje, į rytus nuo Baranovičių, prie Ušos (Nemuno intako); rajono centras. Nuo Minsko nutolęs 110 km, nuo Vilniaus – 225 km. 2016 m. sausio d. surašymo duomenimis Nesvyžiuje buvo 15 434 gyventojai[1].

Istorija

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais

Teigiama, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Nesvyžiaus pavadinimas atsiranda Būtųjų laikų pasakojime, aprašant 1223 m. gegužės 31 d. prie Kalkos upelio (dabar Donecko sritis, Ukraina) vykusį ginkluotą rusėnų susidūrimą su mongolais. Tačiau Nesvyžiuje atlikti archeologiniai tyrimai rodo, kad gyvenvietė čia atsirasti galėjo ne anksčiau, nei XV amžiuje. Nesvyžius ir jo žemės nuo XIII a. II pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, sudarydamos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio valdą. 1445 m. rugsėjo 17 d. Kazimieras Jogailaitis Nesvyžių atiduoda valdyti LDK bajorui Mikalojui Nemiraičiui, rėmusiam jo kandidatūrą dėl karūnos[2]. Šie metai laikomi patikimais istoriniais šaltiniais pagrįsta tikrąja Nesvyžiaus miesto įkūrimo data[3]. Yra žinoma, kad Mikalojus Nemiraitis Nesvyžiuje fundavo bažnyčią. Šiam LDK didikui mirus Nesvyžius grįžta LDK valdovo nuosavybėn. 1492 m. lapkričio 10 d. Aleksandras Jogailaitis Nesvyžių atiduoda valdyti Trakų vaivadai Petrui Mangirdaičiui, kurio dukrai ištekėjus už Lietuvos didžiojo etmono Stanislovo Kiškos Nesvyžius trumpam atitenka Kiškų giminei. Mirus Stanislovo Kiškos dukrai Onai, kuri 1513 m. buvo ištekėjusi už Jono Radvilos, Nesvyžių paveldi jų sūnus Mikalojus Radvila Juodasis. 1533 m. Nesvyžius galutinai atitenka Radvilų giminei, kuri miestą valdė keturis šimtmečius.

Valdant Radviloms

Nesvyžius 1604 m. T. Makovskio raižinys

1547 m. Mikalojui Radvilai Juodajam gavus Šventosios Romos imperijos kunigaikščio titulą Nesvyžius tapo Radvilų Nesvyžiaus-Olykos kunigaikštystės sostine, o 1586 m. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio įkurtos ordinacijos centru. 1584 m. čia ėmęs reziduoti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Nesvyžių pavertė tikru miestu: pastatydino pilį ir parapijos bažnyčią, 1586 m. išrūpino savivaldos teises, naujai įkurtą miestą taisyklingai suplanavo ir apjuosė gynybiniais statiniais, prikvietė amatininkų, pirklių ir menininkų iš užsienio[4].

Per II ATR padalijimą 1793 m. Nesvyžius iki 1918 m. pateko į Rusijos imperiją ir buvo paverstas Minsko gubernijos miestu.

Žymūs žmonės

Palikimas

Radvilų rezidencinė pilis, įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą;

Dievo Kūno bažnyčia ir Radvilų mauzoliejus;

Nesvyžius. Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. N. Orda. 1876 m.

Jėzuitų kolegija. Nugriauta 1825 m.;

Nesvyžius. Slucko vartai. 2012 m.

Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. Pastatyti 1590–1596 m. pagal Džovanio Marijos Bernardonio projektą. Fundatoriai – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir jo žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka. Uždaryti 1877 m. (veikė 1920–1945 m., po Antrojo Pasaulinio karo vėl uždaryti). Iki mūsų dienų išliko 1763 m. statyti puošnūs vartai, smarkiai perstatyta bažnyčia, vienuolyno gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Dabar juose įsikūrusi Nesvyžiaus valstybinė Jakubo Kolaso pedagogikos kolegija, o buvusioje bažnyčioje – biblioteka.

Šv. Kryžiaus bažnyčia ir benediktinų vienuolynas. Pastatyti 1673 m. Neišlikę;

Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas. Pastatyti 1594–1598 m. Uždaryti 1864 m. Nugriauti 1950 m.

Nesvyžius. Gdansko (Amatininko) namas. 2009 m.

Dominikonų vienuolynas ir mokykla. Pastatytas 1672 m. Vienuolyno mokykla, kurioje paskutinius kelis jos gyvavimo metus mokėsi Vladislovas Sirokomlė, uždaryta 1835 m. Vienuolynas uždarytas 1873 m. ir 1875 m. paverstas mokytojų gimnazija, kurioje yra studijavęs (ir 1902 m. ją baigęs) Jakubas Kolasas bei kiti nusipelnę Baltarusijos kultūros ir visuomenės veikėjai. Dabar išlikusiose buvusio vienuolyno patalpose veikia kino teatras.

Nesvyžius. Didžioji sinagoga. 1900 m.

Miesto rotušė. Pastatyta 1596 m., vėliau kelis kartus perstatyta. Tai pati seniausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje išlikusi miesto rotušė. Šiaurės karo metu Nesvyžiaus rotušė sudegė, todėl 1752 m. perstatyta baroko stiliumi. Ruošiantis Stanislovo Augusto Poniatovskio vizitui į Nesvyžių 1784 m. rotušė buvo suremontuota. 1806 m. Nesvyžiaus ordinatas Dominykas Jeronimas Radvila miestiečiams buvo nustatęs specialų alkoholio mokestį, skirtą rotušės išlaikymui ir jos remontui. 1836 m. gaisro metu pastatas stipriai nukentėjo, – nugriuvęs bokšto viršus taip ir nebuvo atstatytas. Rotušė buvo restauruojama 1870 m. ir 1896–1901 m. Po 1990 m. pastato rekonstrukcijos rotušė atgavo savo XVI a. pavidalą, kuris buvo atkurtas pagal Tomo Makovskio 1604 m. graviūrą. Dabar rotušės pastate įsikūręs Baltarusijos Nacionalinio istorinio kultūrinio draustinio „Nesvyžius“ administracinis pastatas. Prie rotušės šliejasi turgavietės namai, išsiskiriantys aklinų arkadinių nišų eile sienose ir vienašlaičių stogų perdangomis[5].

Slucko vartai, pastatyti 1690 m., perstatyti 1760 m. – dviaukštis barokinis arkos pavidalo statinys – buvusi miesto gynybinių statinių dalis;

Gdansko (Amatininko) namas. Pastatytas 1721 m. Barokinio fasado pastatas stovi Turgaus aikštėje, šalia miesto rotušės;

Didžioji sinagoga. Pastatyta XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Uždaryta 1940 m., nugriauta 1945 m.

Įprasminimas

Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijoje ir Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Bukiškio gyvenvietėje yra Nesvyžiaus miesto vardu pavadintos gatvės[6][7]

Literatūra

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа
  2. T. Jaszczołt, Ród Niemiry z Wsielubia – Niemirowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku, [w:] Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich, S.Górzynski (red.), Wydawnictwo DiG, Warszawa 2015, s. 195
  3. W gnieździe rodowym Radziwiłłów, Tygodnik Wileńszczyzny http://www.tygodnik.lt/200734/bliska4.html
  4. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 324–326.
  5. Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 331.
  6. http://vilnius21.lt/nesvyziaus-g11000176.html
  7. http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=nesvy%c5%beiaus