Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. |
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. |
||
Dat boi |
|||
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]]. |
||
16:12, 6 lapkričio 2016 versija
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. Dat boi Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.
Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, o 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.