Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 3: Eilutė 3:


Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Dat boi

Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]].
Pasinaudodami kilusios [[Anarchija|anarchijos]] sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]].



16:12, 6 lapkričio 2016 versija

Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.

Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką. Dat boi Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.

Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, o 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.

Taip pat skaitykite