Salantai

Salantai
Salantai 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Įkūrimo data	XVII a.
Meras	seniūnas Kazimieras Galdikas
Gyventojų (2015)	1 420
Plotas	2,180 km²
Tankumas (2015)	651 žm./km²
Altitudė	66 m
Pašto kodas	LT-97035
Vikiteka	Salantai
Vietovardžio kirčiavimas (4 (3b) kirčiuotė) Vardininkas: Salantaĩ Kilmininkas: Salantų̃ Naudininkas: Salantáms Galininkas: Salantùs (Sãlantus) Įnagininkas: Salantaĩs Vietininkas: Salantuosè
rus. Саланты

Salantai (žem. Salontā) – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, yra Imbarės seniūnijos administracinis centras.

Jame yra katalikų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, pirminės sveiktos priežiūros centras, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, šeimyninis restoranas, keletas smulkių individualių įmonių. Įkurtas Salantų miesto parkas.

Istorija

Rusų tankas IS-2 Salantuose 1959 m., pastatytas kaip paminklas SSRS didvyriui gvardijos jaun. leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d. Po 1991 m. tankas perkeltas į Orvydų sodybą, kur stovi iki šiol.

Salantų apylinkėje žmonių gyvenama nuo žalvario amžiaus, t. y., I tūkstantmečio pr. m. e.. Nuo 1556 m. minimi Skilandžių dvaras ir miestelis, tuomet Salantai priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. 1567 m. miestelyje buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai, 1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1638 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. 1746 m. miestelis gavo 4 metinių prekymečių privilegiją. 1750 m. buvo 40 katalikų kiemų.

1846 m. miestelyje buvo 186 kiemai. Dauguma jų priklausė prekybininkams žydams ir amatininkams protestantams. Tuo tarpu katalikiški 1821 ir 1843 m. buvo 27, o 1866 m. – 74 kiemai.

1825–1831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms. Mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. vasario mėn. sukilo prieš rusų carų priespaudą. 1833 m. miestelyje veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų, 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. – taupomoji kasa.

Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“. Klebonas, kanauninkas Pranas Urbonavičius 1905 m. įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“, 1906 m. atidarė lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 1906–1911 m. pastatė mūrinę bažnyčią (archit. Karlas Eduardas Strandmanas).

Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras. 1919–1940 m. jame veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas.

1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba. Lietuvos žemės reformos metu prie miestelio prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žmonių).

1950 m. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo aplinkinių rajono centrų – Skuodo ir Plungės. Tačiau mieste nebuvo vystoma pramonė, jis nesiplėtė, liko Salantų tarybinio ūkio centrine gyvenviete. 1993 m. ties buvusiu vandens malūnu atstatyta užtvanka, įrengtas apie 5 ha dydžio tvenkinys. 1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras. 1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. patvirtinti miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m.	Imbarės vaitija	Platelių seniūnija
nuo XIX a. pab.	Salantų valsčiaus centras	Telšių apskritis
1919–1950 m.		Kretingos apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Imbarės apylinkės centras	Salantų rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.		Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Salantų seniūnija ir Imbarės seniūnijos centras	Kretingos rajono savivaldybė	Klaipėdos apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės Salanto.

Liaudies etimologijoje yra pasakojimas, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du kareiviai plaukė valtimi ir vienas žemaitiškai sušuko „Sala onta“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Šitaip atsiradęs žemaitiškas Salantų pavadinimas „Salontã“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2015 m.
1833 m.	1868 m.*	1897 m.sur.	1900 m.*	1923 m.sur.	1959 m.sur.
1 294	1 344	2 446	1 500	1 942	2 321
1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	1999 m.
2 156	2 300	2 086	2 300	2 431	2 289
2001 m.sur.	2009 m.	2010 m.	2011 m.sur.	2015 m.	-
1 942	1 814	1 767	1 615	1 420	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 615 žmonės: Lietuviai – 99,2% (1602); Kiti – 0,8% (13).

2001 m. gyveno 1 942 žmonės: Lietuviai – 99,3% (1928); Latviai – 0,3% (6); Kiti – 0,4% (8).

Žymūs žmonės

Gimė:

• rabinas Zundel Salant (1786–1866 m.)
• žydų rašytojas ir vertėjas Mordechajus Aronas Gincburgas (1795–1846 m.)
• rabinas Naftali Amsterdam (1832–1916 m.)
• matematikas Yom Tov Lipman Lipkin (1846–1876 m.)
• knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas (1867–1939 m.)
• JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas Jonas Barkus (1885–1973 m.)
• Lietuvos žydų kilmės JAV žurnalistas William Leonard Laurence (1888–1977 m.)
• kalbininkas Vytautas Pranciškus Būda (g. 1928 m.)
• tautodailininkas, medžio skulptorius Anicetas Puškorius (1911–1994 m.)
• dainininkė Stanislava Rapalienė (g. 1922 m.)
• Lietuvos biologas ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Pranas Mierauskas (g. 1957 m.)

Gyveno:

• rabinas Izraelis Salanteris (1823–1842 m.)
• 1831 m. sukilėlių kapitonas, pedagogas Simonas Borisevičius (iki 1831 m.)
• dailininkas grafikas, švietėjas, kunigas Stanislovas Čerskis (1807–1811, 1825–1831 m.)
• kultūros veikėjas, kraštotyrininkas Aleksas Gapanavičius (1950–1998 m.)
• tautodailininkas Petras Kalenda (1939–1986 m.)
• 1831 m. sukilėlių kariuomenės kapelionas kunigas Tadas Lukoševičius (iki 1831 m.)
• pedagogas, muzikantas, Rietavo orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1909–1927 m.)
• bažnyčios ir visuomenės veikėjas, pedagogas, prelatas Antanas Simaitis (1941–1959 m.)
• bažnyčios ir visuomenės veikėjas, uždraustos lietuviškos spaudos bendradarbis, knygų leidėjas, prelatas Pranas Urbonavičius (1905–1926, 1940–1941 m.)
• visuomenės veikėjas, ūkininkas, šaulys savanoris, būrio vadas, Vyčio ordino kavalierius Antanas Ereminas (1923–1944)

Gyvena ir reikšmingus darbus kuria:

• tautodailininkas, medžio drožėjas Liudas Ruginis
• tautodailininkas, medžio drožėjas, Kretingos rajono politikas Alioyzas Pocius
• chorvedžiai Danutė ir Petras Pučkoriai

Gamtos, kultūros paveldo ir lankytini objektai

Gamtos paminklai

• Miesto parkas
• Salantų kaštonas (kamieno apimtis – 4,8 m)

Kultūros paveldo objektai

• Salantų miesto istorinė dalis (unikalus kodas 17104), XVII a. II pusė – XX a. II pusė
• Salantų senovės gyvenvietė, XV–XVII a.
• Salantų smuklė, vadinama Amerika, Amerikos vartais, XVIII a. II pusė – XX a. I pusė
• Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (unikalus kodas 30631), 1906–1911 m.
• Akmuo su Laumės pėda (unikalus kodas 5266)
• Akmuo, vadinamas Laumės kūliu
• Laivių Laumės kūlis (unikalus kodas 6223)
• Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas, 1928 m.
• Paminklas lietuvių tautos 1941–1952 m. kančioms atminti, 1989 m.
• Lietuvos vardo tūkstantmečio paminklas, 2009 m.
• Palangos Juzės skulptūra, XX a. 7 deš.
• Koplytstulpis Aleksandrui Bendikui atminti, 2006 m.
• Žudynių vieta ir kapas (unikalus kodas 10991), 1941 m.
• Salantų karių kapinės (unikalus kodas 10990), 1944–1945 m.
• Paminklas kanauninkui Kazimierui Olšauskui atminti, 1999 m.
• Prelato Prano Urbonavičiaus kapas, 1941 m.
• Kunigo Teodoro Benediktavičiaus kapas, 1944 m.
• Kanauninko Kazimiero Genio kapas, 1952 m.
• Prelato Antano Simaičio kapas, 1959 m.
• Kunigo Prano Šatkaus kapas, 1986 m.
• Kunigo Bruno Bagužo kapas, 2008 m.

Lankytinos vietos

• M. Ivanauskas privatus zoologijos sodas
• Salantų gimnazijos kraštotyros muziejus.

Gyventojai

Salantai – etniškai homogeniškiausias Lietuvos miestas – 2011 metų surašymo duomenimis čia gyveno 1615 gyventojų, iš kurių lietuvių tautybę nurodė 1602 gyventojai – 99,2%.

Švietimas ir ugdymas

• Salantų gimnazija
• Salantų specialioji mokykla
• Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais)
• vaikų darželis
• Salantų biblioteka (nuo 1941 m.)

Sportas

• FK Salantas Salantai (futbolas)

Literatūra

• Salantai: Salantams 450 metų, 1556–2006 (sud. Paulius Vaniuchinas, Audronė Pociutė). – Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006. – 95 p.: iliustr.

Nuorodos

• www.salantiškis.lt
• Nuo Skilandžių iki Salantų. Salantai. Gimtojo miesto praeitis
• Salantai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 326 psl.
• Apie Salantus
• Žemėlapiai