Homeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
Kadaise septyni miestai varžėsi dėl teisės vadintis Homero tėvyne, bet ilgainiui ginčas neteko prasmės, nes dainius tapo visų graikų, o vėliau ir visos žmonijos poetu. [[Antika]] šį vardą tardavo su didele pagarba, nes Homerą laikė ne tik pirmuoju poetu, bet ir pirmuoju mokytoju, filosofu ir nesvyruodamas pridėdavo prie jo vardo epitetą „dieviškasis“. Tobulu epinės kūrybos pavyzdžiu Homero poemas laikė [[Aristotelis]].
 
Žymusis Homero biustas buvo sukurtas [[Aleksandrija|Aleksandrijoje]]. Nuo Homero mirties buvo praėję 600–700600–900 metų. Suprantama, kad skulptorius didžiojo poeto nebuvo matęs ir nežinojo, kaip jis iš tikrųjų atrodė. Tačiau kodėl jis nusprendė, kad Homeras buvo aklas? Kaip neregys poetas galėjo sukurti didingus literatūros kūrinius, kuriuose skaitytoją žavi tokia spalvinga vaizdinių paletė? Iš „[[Iliada|Iliados]]“ ir „[[Odisėja|Odisėjos]]“ puslapių taip ir trykšta spalvų gausa: juodų antakių [[Dzeusas]], šviesiaakė [[Atėnė]], šviesiaplaukis karalius [[Menelajas]], rudaplaukis karys [[Achilas]], juodaakė gražuolė [[Briseidė]] ir t. t. Stebina ir metalų spalvos apibūdinimas: [[alavas]] – baltas, [[varis]] – rausvas, [[geležis]] – žila. Tai puikūs poetiniai palyginimai. Norint sukurti tokius palyginimus, pastebėti detales, reikalingas geras regėjimas. Žurnale „Наука и жизнь“ rašoma, kad Homero poemos liudija, jog pirmasis pasaulio poetas buvo daug pastabesnis už mus visus. Jo regėjimas turėjo būti tikrai puikus.<ref>http://www.rasyk.lt/rasytojai/homeras.html</ref>
 
Atsiradus [[filologija|filologijos]] mokslui (III–II a. pr. m. e.), [[Zenodotas]] Efesietis, [[Aristarchas]] Samotrakietis, [[Aristofanas]] Bizantietis ir kiti leido Homero veikalų komentarus, aiškindami realijas, pasenusius žodžius, [[mitologija|mitologijos]] dalykus, taisydami dėl daugybės perrašinėjimų atsiradusias klaidas, nurodinėdami kai kuriuos nuoseklumus. Pagal graikų [[abėcėlė]]s raidžių skaičių kiekvieną [[poema|poemą]] jie suskirstė į dvidešimt keturias [[giesmė|giesmes]]. Tuomet ir vėliau pasirodė [[alegorija|alegorinių]] Homero aiškinimų ([[Kratesas]] – II a. pr. m. e.; [[Porfirijas]] – III m. e. a.), bet visi minėti darbai neneigė nei Homero buvimo, nei jo autorystės. Šiokių tokių abejonių dėl abiejų [[poema|poemų]] priklausymo Homerui buvo pareiškę gramatikai [[Ksenonas]] (III–II a. pr. m. e.) ir [[Helanikas]] (III a. pr. m. e.), bet jų teiginius specialiu veikalu atrėmė [[Aristarchas]].<ref>''Antikinė literatūra''. Dalia Dilytė, Vilniaus universiteto leidykla 2005.</ref>
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu